*Louis pozicija*
Pasiėmiau Mają iš darželio, nes man taip liepė Kara. Ir kodėl ji dirba viršvalandžius, juk jai tai nepriklauso! Prisimenu, ji visada tokia buvo - darboholikė. Ji mėgo savo darbą ir manau dar tebemėgsta.
-Tėti, važiuojam pas mamą!- suzyzė Maja.
-Mama dabar dirba.- prieštaravau jai.
-Aš noriu mamos! Noriu mamytės!- pradėjo ji rėkti.
-Na gerai, važiuosim pas tą mamytę.- pavarčiau akis ir ji pergalingai nusišypsojo.- Tokia pat kaip ir motina.- sumurmėjau ir pasukau į Karos darbovietės stovėjimo aikštelę.
Išlipau iš mašinos, o paskui mane ir Maja. Ji net nepalaukusi manęs nuskuodė į kontorą.
Vos man į ją įėjus, pamačiau, jog Maja išsitraukusi savo kreideles pradėjo piešti ant kažkokių popierių.
-Maja.- sudrausminau ją, nes ji apipiešė kažkokias sąskaitas. Greitai paėmiau tuos lapus ir įgrūdau į stalčių.
-Ko nors ieškote?
-Kur Kara Tomlin... Kara James?
-Ji pas viršininką kabinete, ko nors norėjote iš Karos?- paklausė ji ir priėjusi prie manęs pradėjo demonstruoti savo krūtinę.
-Aš nieko nenorėjau iš jos.- priėjęs arčiau jos pasakiau ir jos veidą papuošė plati šypsena.- Aš noriu jos.- pasakiau ir jos veidas ištįso. Šypsena kaip mat pradingo nuo jos prišpakliuoto veidelio.
-Palauk čia Maja.- paliepiau jai ir ji atsisėdo ant fotelio.
Ilgai viršininko kabineto ieškoti nereikėjo, nes jis buvo beveik man prieš nosį. Net nesibeldęs pradariau duris ir apstulbau nuo pamatyto vaizdo. Kara sėdėjo ant krėslo, o jos bosas lietė ją.
-Kas čia vyksta, po velnių!
Suspaudžiau savo kumščius ir mano akys susitiko su išsigandusiomis ir paraudusiomis nuo ašarų akimis.
-Tu kalės vaike!- surėkiau ir pripuoliau prie to niekšo. Smogiau jam iš visų jėgų ir jis parkrito ant grindų.- Stokis!- paliepiau, tačiau jis nusispjovė krauju ir nusivalė veidą.
-Apsaugą!- suriko jis.
-Sumautas bailys pasakiau ir norėjau dar kartą jam smogti, tačiau Kara mane sustabdė.
-Nereikia, Louis.- ji sumurmėjo ir sušniurkštė nosimi.
Griebiau už jos rankos ir išsitempiau iš to pastato. Paskui mus ėjo ir Maja.
-Sėsk į mašiną!- sušukau ir paliepiau jai.
Ji pažiūrėjo savo išsigandusiomis akimis į mane ir įsėdo į mašiną.
-Louis, nusiramink.- priėjusi prie manęs pasakė Kara.
-Aš negaliu nusiraminti!- surikau.- Aš jį užmušiu! Aš, po velnių, jį užmušiu!
-Ne, Louis, jis to nevertas.
-Aš jį užmušiu.- sumurmėjau nekreipdamas dėmesio į Karos žodžius.
Ji žiūrėjo savo išsigandusiomis akimis mane. Apėjau ją ir norėjau grįžti į tą pastatą ir užmušti tą niekšą, bet Kara sugriebė mano ranką ir prisitraukusi mane įsisiurbė į lūpas.
Aš buvau nustebęs tokio jos veiksmo, tačiau atsakiau jai į bučinį. Atsargiai padėjau savo rankas ant Karos nugaros ir mėgavausi jos lūpomis. Aš taip buvau jų pasiilgusi. Palengva su ja nuėjau iki mašinos kapoto ir atsargiai ją ant jo pasodinau. Ji kojomis apsivijo mano liemenį ir jos sijonas pasikėlė, todėl dabar jos nuogos kojos puikiai matėsi. Ji neužtikrinai įvėlė savo pirštus į mano plaukus ir timptelėjo juos.
-Atleisk.- sušnabždėjo ji ir atsitraukė.
Aš vis dar neatsigavęs po bučinio žiūrėjau į jos akis ir bandžiau atgauti kvapą.
-Tau nėra už ką atsiprašinėti.- sumurmėjau.
Ji nervingai pažiūrėjo į mano rankas, kurios buvo ant jos klubų, todėl aš staigiai jas patraukiau ir patempiau jos suknelę žemiau, kad nesimatytų jos nuogos kojos. Pasitraukiau nuo mašinos, o Kara nulipo nuo kapoto.
Ji įlipo į mašiną, todėl ir aš taip padariau. Pažiūrėjau į galinę sėdynę, ant kurios jau snaudė Maja.
-Tai nieko nereiškia, Louis.- sušnabždėjo Kara ir krapštė savo pirštus.- Aš tiesiog nežinojau, kaip tave išblaškyti.
-Viskas gerai.- pasakiau ir užvedęs mašiną važiavau link Karos namų.
-Gal gali sustoti, man reikia į parduotuvę.- pasakė Kara.
Aš linktelėjau ir pasukau į prekybos centrą. Kara išlipo iš mašinos ir nuėjo jį.
Laukiau jos apie pusvalandį, tačiau ji dar negrįžo. Man pabodo laukti, todėl patikrinęs ar Maja dar miega išlipau iš mašinos ir nuėjau į prekybos centrą.
Visur ieškojau Karos, tačiau ji pradingo.
-Ar turi planų savaitgaliui?- nugirdau pokalbį.
-Na nežinau, visgi turiu mažametę dukterį.- nusijuokė mergina ir aš atpažinau jos balsą. Kara.
-Na, jei neturėsi planų, galėtume susitikti ir linksmai praleisti savaitgalį.- padlaižys. Čia tas pats vaikinas, kurį sutikau bare prie Karos.
-Žinoma.- nusijuokė Kara.- Gal gali duoti savo numerį?
-Štai.- iškišau galvą ir pamačiau, jog jis duoda jai savo numerį, kuris yra parašytas ant kažkokio popieriaus.
-Būtinai su tavimi susisieksiu.- nusijuokė ji.
-Klausyk, ar galiu tavęs paklausti vieno klausimo?
-Tai žinoma.- pasakė Kara ir nusišypsojo plačia šypsena.
-Ar tu myli savo buvusį vyrą?- paklausė jis ir aš kantriai laukiau Karos atsakymo.
Ji nervingai pasikrapštė savo galvą ir sukryžiavo rankas.
-Tai labai asmeniška.- pasakė ji.- Iki pasimatymo.
-Iki.- pasakė jis ir jie patraukė skirtingais keliais.
Aš išėjau iš prekybos centro ir įsėdau į automobilį.
Kara nieko jam neatsakė... Gal ji mane tebemyli? Kaip man tai sužinoti?
-Po velnių.- sumurmėjau ir trenkiau rankomis į vairą.
-Atleisk, kad tiek ilgai užtrukau.- įlipusi į mašiną atsiprašė Kara.- Važiuojam?
Atsisukau į Karą, o jos veidą puošė plati šypsena. Ji tokia gražai, kai šypsosi.
-Ar tu myli mane?- klausimas išsprūdo iš mano lūpų.
