*Karos pozicija*
Miegojau savo miegamajame, kai išgirdau, jog kažkas beldžiasi į duris. Išsiropščiau iš lovos ir apsimoviau chalatą ir įsispyriau į šlepetes. Lipau laiptais žemyn ir vis mąsčiau, kas gi galėtų pas mane ateiti taip anksti?
Nuėjau prie durų ir plačiai jas pravėriau.
-Bredai?- nustebusi paklausiau.
-Tau turbūt įdomu, kaip aš radau tavo namus?- nusijuokė jis ir pasikrapštė pakaušį.
-Tai akivaizdu.- parodžiau pirštu į jo aprangą. Jis dėvi policininko uniformą. Na, jis su ja atrodė tikrai neblogai, jam tinka.
-Na taip.- nusijuokė jis.- Po to vakaro, aš niekaip negalėjau tavęs pamiršti.
-Nejaugi?- nusijuokiau.
-Taip. Po to vakaro, tu užvaldei visas mano mintis.- vos jam tai pasakius mano skruostai paraudonavo.
-Tu su manimi flirtuoji?
-Galbūt.
-Užeisi?- paklausiau ir tikėjausi teigiamo atsakymo.
-Žinoma.- pasakė jis ir užėjo į namus. Jis apsižvalgė ir nuėjo į svetainę paskuj mane.
-Jauskis kaip namie, aš tuojau grįšiu.- pasakiau ir greitai užlipau laiptais į savo miegamajį. Iš spintos išsitraukiau paprastas tympas ir aptemtą, juodą, ant šleikučių maikę. Grįžau į pirmą aukštą ir pamačiau, jog ant sofos įsitaisęs sėdėjo Bredas.
Vos mane pamatęs jis pakilo nuo sofos.
-Tu atrodai labai gražiai.
-Nepataikauk.- nusijuokiau.- Gal nori kavos?
-Būtų puiku.
Aš linktelėjau ir nuėjusi į virtuvę užkaičiau kavos. Grįžau į svetainę su dviem kava garuojančiais puodeliais.
-Ačiū.- padėkojo jis, kai padaviau puodelį kavos. Aš padėjau savo puodelį ant stalelio, nes išgirdau, jog kažkas vėl beldžiasi į duris. Atsiprašiau Bredo ir nuėjau atidaryti durų.
-Ką čia veiki, Louis?- sutrikusi paklausiau.
-Čia ta...- norėjo jis pasakyti ir akivaizdžiai matėsi, jog jis girtas.- Ką, po velnių, jis čia veikia?- sušuko jis.
Aš apsisukau ir išvydau už savęs stovintį Bredą.
Louis numetė puokštę man prie kojų ir apėjęs mane užsipuolė Bredą.
-Ką tu veiki mano namuose!- sušuko jis ir norėjo smogti Bredui, tačiau jis išvengė smūgio.
-Nusiramink.- bandė jį raminti Bredas, tačiau Louis jo nesiklausė.
Pastebėjau, kad situacija buvo jau nebevaldoma, todėl priėjau prie Louis ir bandžiau jį sustabdyti, bet man visiškai nesisekė, nes dar labiau jį įpykdžiau. Atisistojau prieš Bredą ir laukiau smūgio iš Louis, nes jis jau buvo užsimojęs smogti, tačiau jo nepajutau. Pramerkiau akis ir išvydau sunerimusį Louis veidą.
-Tu jį gini?- paklausė Louis ir mačiau, jog jis nusivylė mano poelgiu.
-Taip, Louis.- paprastai atsakiau.
Jis pasižiūrėjo į mane ir nieko nepasakęs paliko mano namus. Atsidusau ir nusiraminus atsisukau į Bredą.
-Labai atsiprašau.
-Nieko tokio, tai tavo asmeniniai reikalai.- pasakė jis.- Man jau laikas eiti.
Aš linktelėjau ir išlydėjau jį iki durų.
Kodėl, Louis, tu taip apsunkini mano gyvenimą? Prieš skyrybas aš žinojau, kad man vis vien teks su tavimi matytis, žinoma, dėl dukters, tačiau tu elgiesi taip, lyg... Aš net nežinau kaip tai apibūdinti! Man atrodo, kad Louis nori mane susigrąžinti, bet jis pats džiaugėsi skyrybomis. Aš jo nesuprantu.
-Mamyte, kas čia nutiko?- paklausė laiptais nusileidusi Maja.
-Nieko, mažute.- pasakiau ir pabučiavau jos viršugalvį.
-Aš girdėjau tėčio balsą, ar jis čia buvo?
-Ne, dukrele, turbūt sapnavai.- geriau jai nežinoti, kad Louis taip kvailai elgiasi.
Ji man nusišypsojo ir nuėjo į svetainę žiūrėti savo animacinių filmukų.
Taip ir pralėkė visa diena. Mes su Maja praleidome ją kartu. Nuėjau į svetainę ir pamačiau, jog ji susirangiusi gulėjo sofoje, todėl atsargiai paėmiau ją ant rankų ir nunešiau į savo miegamąjį. kai padėjau ją ant lovos, ji truputį pasimuistė, bet nepabudo. Atsiguliau šalia jos ir užmerkiau akis.
Mane pažadino skambutis į mobilųjį. Greit paėmiau jį nuo spintelės ir atsiliepiau nė nežiūrėdama kas skambina, nes nenorėjau prižadinti dukters.
-Klausau.- sumurmėjau.
-Kara, man labai tavęs reikia.- prakalbo kažkas kitame laido gale.
-Aš nežinau kas čia taip juokauja, tačiau man nejuokinga.- pasakiau ir pakilau nuo lovos.
-Čia Zayn.- jis yra kažkoks Louis draugas. Pamenu tik tiek, kad jis buvo mano vestuvių liudininkas.
-Ko tau reikia?- paklausiau susierzinusi.
-Gal gali atvykti pas mane, nes Louis baigia sugriauti mano namus.
-Ką? Kodėl jis taip daro?- paklausiau, nors man nelabai rūpėjo.
-Mes buvome pasikvietę merginų, tačiau jis jas visas išvarė ir pareikalavo tavęs.- sumurmėjo ir girdėjau fone triukšmą.
-Kodėl man tai turėtų rūpėti?- sumurmėjau.
-Prašau, Kara. Jei tu neatvyksi, mano namai bus kaip iš po karo.
-Gerai, atsiųsk man adresą.
