*Karos pozicija*
Buvau pakeliui į komisariatą ir mano širdis pradėjo plakti stipriau. O jeigu man nepavyks iš ten ištraukti Louis? Ir ar jis daug prisidirbęs? Kodėl jis visada turi viską apsunkinti.
Išlipau iš automobilio ir nužingsniavau iki durų. Greitai jas pravėriau ir pamačiau stovintį, į sieną atsirėmusį, Zayn. Jis apie kažką labai mąstė.
- Kur Louis? Ar jam viskas gerai? - Apipyliau jį klausimais.
- Prasti popieriai, Kara, - tarė jis žiūrėdamas man į akis.
- Kaip suprasti, kas nutiko?
- Louis kraujyje rasta narkotikų, - sumurmėjo jis.
- Narkotikų! - Aiktelėjau. - A-ar jis vartojo narkotikus? - Sumikčiojau.
- Jis vartojo, kai jūs buvote susituokę, todėl jis ir nevaldydavo savęs, - paaiškino Zayn. - Bet atrodo, kad jis ir vėl pradėjo vartoti.
- Bet kodėl? - Paklausiau jo, tačiau jis tik patrūkčiojo pečiais ir nudelbė savo žvilgsnį į grindis.
- Nežinau, Kara.
- Kodėl jūs man nepasakėte to ankščiau? - Sutrikau.
- Louis pagalvojo, kad taip bus geriau. Jis nebenorėjo tavęs skriausti ar kaip kitaip tavęs skaudinti, todėl užsinorėjo skyrybų.
- Bet... - Nežinojau ką pasakyti, tai buvo Louis sprendimas, o ne Zayn, todėl Louis ir turi man atsakyti.
- O dėl dabar net nežinau kodėl jis vėl susileido dozę. Ir velniai žino iš kur jis ją gavo, nes jis jau seniai išbrido iš to šūdo, kuriuo mes prekiavome.
- Jū-jūs prekiavote narkotikais? - Tyliai paklausiau.
- Ša, Kara, mes policijos nuovadoje, - piktai pažiūrėjo į mane, todėl sučiaupiau savo lūpas.
- Ar bent galiu nueiti pas Louis? - Paklausiau su viltimi.
- Manau, kad taip, - pasakė jis ir nuėjo prie pareigūno. Jie apie kažką kalbėjosi. Kantriai laukiau grįžtančio Zayn, kol jis man pamojo. Nuėjau prie jo.
- Galėsi su juo pasimatyti, tačiau trumpai. - Tarė jis.
- Ačiū, - linktelėjau ir nusekiau paskui pareigūną. Nusileidome laiptais žemyn, kol pasiekėme dideles duris. Jis įkišo raktą ir mikliai jas atrakinęs, įleido mane pirmą.
- Aš palauksiu prie durų, - pasakė jis.
Ėjau koridoriumi, kol pamačiau Louis. Jis buvo už grotų.
- Louis, - sušnabždėjau ir jis pakėlė akis į mane.
- Nežiūrėk į mane, Kara. - Priekaištavo jis. - Nenoriu, kad mane tokį matytum.
- Ak, Louis, - priėjau prie grotų ir atsitūpiau prieš jį, nes jis sėdėjo ant grindų pasirėmęs į sieną.
- Aš susimoviau, Kara, - nulenkęs galvą prabilo.
- Kodėl, Louis?
- Ką? - Sutrikęs atsisuko į mane.
- Kodėl pradėjai vartoti, - tariau ir vis nenuleidau nuo jo akių. Jis vos išgirdęs mano žodžius nusiminė ir sutriko.
- Iš kur sužinojai? - Paklausė, tačiau neleido man atsakyti. - Tas Zayn su savo ilgu liežuviu. - Piktai sumurmėjo.
- Kodėl vėl pradėjai vartoti? - Paklausiau ir bandžiau per grotas jį paliesti, tačiau jis atsitraukė.
