*Karos pozicija*
- Kas ta Miranda? - paklausiau jų ir jie susižvalgė. - Supratau.
- Ne, Kara! - sušuko Louis ir priėjo prie manęs, kai aš ketinau išeiti. Atsisukau į jį ir laukiau jo pasiteisinimo.
- Ji niekas. - atsiduso jis.
- Nemeluok man, Louis! - sugręžiau dantimis.
- Tu pavydi? - paklausė nusišypsojęs Louis ir pakėlė antakį.
- Nė velnio aš nepavydžiu! - sušukau ir Harry sukikeno. - Kas tau juokinga? - paklausiau ir jis iškėlė rankas į viršų.
- Turi valdingą bobą. - prieš išeidamas pasakė Harry ir tai mane dar labiau supykdė.
- Aš užmušiu jį. - sumurmėjau ir ketinau eiti paskui jį, tačiau Louis mane sustabdė griebdamas už liemens. - Paleisk mane!
- Kara. - nusijuokė Louis ir atsuko mane į save. Patraukiau plaukų sruogą, kuri buvo užkritusi man ant veido ir žiūrėjau į kvailai besišypsantį Louis.
- Aš jus abu užmušiu. - prisimerkiau.
- Miranda sena mano draugė, daugiau nieko. - atsiduso Louis.
- Man nerūpi. - sumurmėjau, nors iš tikrųjų norėčiau savomis rankomis pasmaugti tą kalę.
- Aš matau iš tavo akių, kad tau rūpi. - nusijuokė Louis.
- Eik velniop! - sušnypščiau ir palikau jį vieną virtuvėje. Grįžau į svetainę, kurioje visi sėdėjo. Mačiau, jog Harry vos laikėsi nesusijuokęs. Pažiūrėjau į jį piktu žvilgsniu. Sara su Zayn burkavosi ant sofos.
- Susiraskit kambarį! - sušukau ir jie atsisuko į mane sutrikę.
- Kažkam bloga nuotaika. - nusijuokė Zayn ir aš pasiėmusi pagalvę mečiau jam į veidą.
- Mulkis. - sumurmėjau ir užlipau laiptais į antrą aukštą. Užėjau į Majos kambarį, kuriame ji miegojo. Atsisėdau ant lovos ir žiūrėjau į jos ramų veidelį. Giliai atsidusau ir paglosčiau jos galvą. Ji truputį pasimuistė, tačiau nepabudo. Dieve, kaip aš ją myliu... Nežinau ką daryčiau jeigu ją prarasčiau.
- Kara. - pasigirdo balsas už manęs. Apsisukau ir išvydau Louis. - Visi jau miega, eime ir mes.
- Aš su tavim nemiegosiu. - sušnypščiau.
- Kara, nebūk mažas vaikas. - nusišypsojo Louis. - Nejaugi tu pavydi?
- Aš nepavydžiu! - pasakiau nė nepagalvojusi.
- Tai tada eime. - nenorom pakilau nuo lovos ir ėjau paskui Louis. Jis pradarė kamabrio duris, todėl užėjau į jį, o paskui mane Louis. Atsisukau į jį ir mes vos nesusidūrėm kaktomuša.
- Atsargiau. - sumurmėjau ir norėjau nuo jo nusisukti, tačiau Louis sugriebė man už rankos.
- Kara, nepyk, tarp manęs ir Mirandos nieko nebuvo.
- Prašau, neprimink man jos vardo. - sumurmėjau ir nuleidau galvą.
- Nejaugi tu tikrai pavydi? - paklausė jis ir aš suprantu, kad jis mane erzina.
- Taip, Louis, aš pavydžiu... - numykiau ir jis pakėlė mano smakrą ir pakštelėjo man į nosį.
- Dėl to tave ir myliu. - sušnabždėjo jis ir mano širdis suspurdėjo. Pasistiebiau ant pirštų galiukų, nes Louis buvo gerokai už mane aukštesnis, ir pakštelėjau jam į lūpas.
- Smagu girdėti šiuos žodžius tau iš lūpų.
- Tu man neatsakysi tuo pačiu? - susiraukė jis ir vaidino įsižeidusiu. Papurčiau galvą. - Tikrai?
- Taip. - nusišypsojau ir Louis parvertė mane ant lovos.
- Sakyk, kad mane myli. - pasakė jis ir apžergė mano liemenį, tačiau aš papurčiau galvą. - Kaip nori. - pasakė jis ir pradėjo mane kutenti.
- Ne, Louis! - sušukau, o jis nesiliovė manęs kutenęs. - Jei nesiliausi, aš prisisisiosiu į kelnes! - sušukau.
- Sakyk, kad myli mane. - paliepė jis.
- Ne! - sušukau ir Louis dar labiau pradėjo mane kutenti ir garbės žodis, jei jis nesiliaus, aš prisisisiosiu. - Gerai!
- Kas gerai? - Louis liovėsi kutenęs ir pasilenkė link mano veido.
- Aš myliu... - uždelsiau ir vaidinau, kad galvoju. - Save! - sušukau ir apverčiau mus.
- Tu apgavikė. - prisimerkė Louis.
- Todėl mes ir tinkam vienas kitam. - pasakiau ir užsidengiau burną, o Louis kvailai šypsojosi. Louis rankos atsidūrė ant mano užpakaliuko ir švelniai jį glostė.
- Po velnių, aš taip tavęs noriu. - sušnabždėjo jis ir atsisėdo ant lovos, o aš toliau sėdėjau ant jo liemens. Jis įdėmiai stebėjo mano veidą ir laukė mano atsakymo.
Truputį atsitraukiau nuo Louis, tačiau likau sėdėti ant jo liemens. Jis stebėjo mane ir buvo šiektiek sutrikęs, kas man patiko. Nuleidau savo rankas iki savo marškinėlių ir suėmusi jų kraštus, iš lėto juos kėliau aukštyn. Numečiau juos kažkur ant grindų, o Louis vis dar žiūrėjo į mane. Prisislinkau arčiau jo ir įrėmiau rankas jam į pečius. Mano veidas priartėjo prie jo.
- Aš tavęs noriu dar labiau. - sušnabždėjau jam į ausį ir Louis tai išgirdęs sujungė mūsų lūpas. Apsivijau jo kaklą rankomis ir prisitraukiau arčiau jo. Truputį pajudinau klubus ir Louis lūpas paliko gilus atodūsis. Įvėliau savo pirštus į jo plaukus ir papešiau už jų. Šiektiek atsitraukiau nuo jo ir Louis susiraukė.
- Nesiraukyk, mielasis, tau netinka. - sušnabždėjau ir suėmusi už jo marškinių kraštų, pakėliau juos ir numečiau ant grindų.
- Man patinka, kai tu mane taip vadini. - sumurmėjo Louis ir atsikratė mano liemenėlės. Louis akys nukrypo į mano krūtinę ir jo rankos nuo mano užpakalio pradingo. Jis stipriai sugriebė už mano krūtų ir aš užlenkiau galvą. Jo veidas priartėjo prie mano krūtinės ir jis liežuviu lyžtelėjo tarpą tarp jų.
- Tu varai mane iš proto. - sumurmėjau ir įsisiurbiau į jo lūpas. Leidausi bučiniais jo kaklu žemyn ir tuo pačiu nagais braižiau jo presą. Louis pamažu movė mano kelnes, kol jų iš vis nebebuvo ant mano kūno. Nagais priėjau prie jo kelnių sagties ir žiūrėdama jam į akis jas atsegiau. Nusmaukiau jas žemyn iki jo kelių ir jo trumpikėse pamačiau jau susijaudinusį jo draugužį. Viskas vyko tai lėtai, kad atrodo net laikas sustojo. Jis vis dar žiūrėdamas man į akis nusmaukė mano kelnaites, o aš jo trumpikes.
- Tikrai to nori? - paklausė Louis ir aš sukikenau.
- Aš velniškai to noriu. - pasakiau ir Louis pakėlė mane rankomis už liemens ir pasodino ant savęs. Iš mano lūpų išsprūdo garsi dejonė, kaip ir iš Louis. Judinau savo klubus pirmyn ir atgal ir užlenkusi galvą nevaldžiau savo dejonių. Stipriai įsikibau į Louis pečius ir nagais juos braižiau, kol Louis stipriai suspaudė mano užpakalį ir padėjo greičiau judėti.
- Žiūrėk man į akis. - pareikalavo jis, kol aš užsimerkusi ir užlenkusi galvą dejavau. Atsisukau į Louis, kuris įdėmiai mane stebėjo. - Mano. - sušnabždėjo jis ir baigė manyje.
Sukritau ant Louis ir padėjau savo galvą jo kaklo įlinkyje, kol jo karštas kvėpavimas atsimušinėjo į mano galvą. Louis kilstelėjo mane ir išėjo iš manęs. Pakilau nuo jo krūtinės ir norėjau nuo jo atsistoti, tačiau Louis mane sulaikė.
- Nenulipk nuo manęs. - pasakė žiūrėdamas man į akis. - Noriu tave jausti.
Louis atsigulė, o aš ant jo krūtinės. Jis apklojo mus antklode. Louis pradėjo glostyti mano nuogą nugarą iki mano užpakaliuko, o aš braižiau įvairias figūras jam ant krūtinės. Padėjau savo galvą jo kaklo įlinkyje ir jis man pabučiavo viršugalvį.
- Myliu tave, mielasis. - sušnabždėjau.
- Myliu tave, mieloji.
Hihihi... Tikiuosi bent pabaiga konpensavau gaidišką dalį! ;)
