*Karos pozicija*
Pabudau, nes išgirdau triukšmą apačioje. Pakilau nuo lovos ir apsivilkusi chalatą ir šlepets nusileidau laiptais žemyn.
Nulipusi pastebėjau, jog tarpduryje stovi Sara su Louis ir dar vienas vaikinas.
-Kas čia vyksta?- paklausė Sara pamačiusi mane.
-Nieko.- atsakiau ir priėjau arčiau jos.
-Kaip tai nieko? Jūs jūs... Pasižiūrėkit vienas į kitą! Ką tai reiškia?- surėkė ji.
-Kalbėk tyliau, mano dukra miega.- sušnypštė Louis. Aš atsisukau į jį, o is buvo tik su trumpikėmis.
-Užeikit.- pasakiau Sarai ir jos draugui.
Nuėjusi į svetainę atsisėdau ant sofos, o šalia manęs Louis. Sara su savo draugu prisėdo prieš mus.
-Tarp mūsų visiškai nieko nėra.- greitai pasakiau.
-Bet Kara, jis tave išsitempė iš baro!
-Šiaip ir aš viską girdžiu.- įsiterpė Louis.
-Tylėk.- sušnypštė Sara.- Iš vis, ką tu čia veiki?
-Atėjau aplankyti dukters.- patrūkčiojo pečiais Louis.
Sara pažiūrėjo į jį keistu žvilgsniu, tačiau nieko nebesakė. Tarp mūsų įsivyravo tyla, todėl man pasidarė nejauku.
-Gal gersit kavos ar arbatos?- nusišypsojau.
-Mums arbatos.- nusišypsojo Sara ir paėmusi tam vaikinui už rankos sunėrė pirštus.
-Aš taip pat gersiu arbatos.- pasakė Louis.
Pakilau nuo sofos ir nuėjau į virtuvę. Pasiėmiau virdulį ir pripylusi į jį vandens, jį užkaičiau.
-Kas vyksta, Kara?- paklausė Sara būdama man už nugaros.
-Nieko.- nekaltai atsakiau ir paėmusi arbatos įdėjau į puodelius.
-Ar tu matei Louis, jis kažkoks keistas.- sumurmėjo ji.- Jis akivaizdžiai tave nužiūrinėjo.
Aš atsisukau į ją ir mano akys išsprogo.
-Tu nusišneki.- bandžiau nusijuokti, tačiau nesisekė.
-Prašau, Kara, aš nenoriu, kad tu vėl patirtum tuos siaubingus skausmo metus.- pasakė ir priėjusi mane apsikabino.
-Gerai.- sušnabždėjau jai į plaukus ir atsitraukiau, nes virdulys jau užvirė. Užpyliau karšto vandens į puodelius.
-Aš mačiau tą gražuolį.- nusišypsojo Sara.
-Kokį?
-Tą, su kuriuo linksmai šnekučiavaisi, kol Louis nepriėjo.- pasakė ji ir aš nusijuokiau.
-Turbūt daugiau niekada jo nesutiksiu.- pasakiau ir nusijuokiau.
-Jis būtų geras tėvas Majai.- pasakė Sara.
-Na taip...- sumurmėjau ir pasiėmiau padėklą, kuriame buvo puodeliai su karšta arbata.
-Kas būtų geras tėvas Majai?- paklausė tarpduryje stovėjęs Louis. Mano kūnas iškart sustingo. Aš dar dabar jo bijau. Aš bijau jam paprieštarauti, nes žinau, kad tai baigsis sumušimais.
-Nesigilink, Louis, kalbame ne apie tave.- pasakė Sara ir jam mirktelėjo. Louis suspaudė kumščius ir artėjo link mūsų. Jis priėjo prie manęs ir aš velniškai išigandau, todėl mano rankos pradėjo velniškai drebėti. Užmerkiau savo akis ir netyčia palenkiau padėklą. Pramerkiau akis ir pamačiau, jog visa arbata atsirado ant Louis.
