2 dalis.
*Louis pozicija*
Nežinau kodėl trenkiau tam vyrui. o tuo labiau nežinau kodėl aš dabar stoviu prie Karos. Nužvelgiau jos aprangą ir prikandau lūpą. Ji atrodė labai seksualiai, ta suknelė išryškino kiekvieną jos kūno įlinkį.
Tuos du mėnesius, kai prasidėjo skyrybų procesas, mes gyvenome atskirai. Na, ilgiau gyvenome atskirai, nes aš nepareidavau namo. O ji ant manęs šaukė ir šaukė, man ji pabodo. Man pabodo kasdienybė. Aš jaunas, aš noriu linksmintis, o ne su šeima sėdėti namuose!
-Louis, kodėl trenkei Bredui?- paklausė Kara ir išsklaidė mano mintis.
-Tai ką!- sušukau.- Tu net jo vardą žinai!
Grėsmingai prie jos priėjau ir mačiau, jog ji bijo, labai bijo.
-Louis, prašau.- sumurmėjo ji ir ištiesus rankas bandė mane nustumti nuo savęs.
Aš griebiau už jos rankos ir pradėjau temptis link išėjimo, bet tada prisistatė ta jos draugė.
-Ką čia darai! Paleisk ją!
-Neaiškink man!- atkirtau jai ir vėl tempiausi Karą. Kai priėjau savo automobilį, pradariau priekines dureles ir įstūmiau Karą. Apėjau mašiną ir pats įsėdau. Atsisukau į Karą, o ji visa drebėjo iš baimės.
-Ko čia šiki į kelnias?- nusijuokiau.- Gi aš tau nieko nedarau.
Ji tik atsisuko į mane, bet tada vėl nusisuko. Ji pradėjo kūkčioti.
-Ei, neverk. Aš nieko tau nedarysiu, po velnių!- sušukau, bet ji dar labiau pradėjo kūkčioti. Savo rankomis atsukau Karos veidą, kad ji žiūrėtų į mane. Nuvaliau jos ašaras ir tik dabar pastebėjau kiek buvo sumušimų ant jos veido.
Greitai patraukiau rankas nuo jos veido ir užvedžiau mašiną.
Kartais žvilgtelėjau į Karą, tačiau ji tik krapštė savo pirštus. Kaip ir mokykloje. Nusijuokiau.
Kai sustojau, Kara pakėlė savo akis ir apsižiūrėjo kur mes čia atvažiavome. Ji iškart nusiramino, kai pamatė mūsų namų kiemą. Po velnių, kodėl aš pasakiau mūsų? Čia jos namai, ne mano.
Aš išlipau iš mašinos, todėl tą patį padarė ir Kara. Ji nuėjo prie durų, o paskuj ją ir aš. Kara bandė atrakinti namų duris, tačiau jos rankos labai drebėjo. Aš paėmiau iš jos raktus ir atrakinau duris. Įėjome vidun ir prie mūsų priėjo vaiko auklė, nepamenu jos vardo.
-Labas vakaras.- pasisveikino ji su manimi, aš tik linktelėjau.
-Jau galite eiti namo.- nusišypsojo Kara ir išsitraukė pinigus, nes norėjo sumokėti auklei.
-Aš sumokėsiu.- pasakiau ir padaviau pinigų auklei.
Kara nustebo nuo tokio mano gesto, tačiau neprieštaravo.
-Ačiū.- padėkojo auklė ir apsimovusi batus išėjo iš namų.
Kara pasikrapštė galvą, jei nemalonu, kad aš čia esu. Na, juk aš pirmą kartą atėjau į šiuos namus po dvejų mėnesių. Man pačiam keista.
-Kur Maja?- paklausiau ir tik dabar supratau koks kvailas tai klausimas.
Net nesulaukęs atsakymo užlipau laiptais į antrą aukštą ir įėjau į Majos kambarį. Ji miegojo susirangiusi savo lovytėje.
-Louis, ar tu neturėtum vykti namo? Galėsi kitą dieną atvažiuoti aplankyti Majos.- pasakė man už nugaros esanti Kara.
-Aš čia nakvosiu.- pasakiau ir praėjau pro ją. Ji buvo nustebusi ir išsigandusi.- Aš galiu miegoti ant sofos.- pridūriau ir ji pradingo, bet greitai grįžo nešina antklode ir pagalve.
-Labanakt.- ji pasakė ir nuėjo į miegamąjį.
Aš nulipau laiptais į pirmą aukštą ir nusirengęs iki apatinių atsiguliau ant sofos.
Po pusvalandžio aš vis dar nemiegojau. Nežinau, tačiau aš negaliu užmigti. Aš iš vis nežinau ką čia veikiu. Kodėl aš parsivežiau Karą čia? Juk galėjau nekrepti dėmesio į ją ir į jos kvailą draugą. Tačiau negalėjau...
Pakilau nuo sofos ir užlipau laiptais iki Karos miegamojo. Pradariau duris ir pamačiau miegančią Karą. ji buvo nusiklojusi antklodę ir pastebėjau, jog ji miega tik su apatiniais. ji visada mėgo miegoti tik su apatiniais arba nuoga.
Na, jos kūnas išties labai dailus. Louis, ką tu čia nusišneki! Jūs išsiskyrę!
Greit nulipau laiptais žemyn, nes išgirdau kažką beldžiantis į duris. Pradariau duris ir nustebau. Už jų stovėjo kažkoks vyras, o už jo Sara, kuri buvo nustebusi, nes pamatė mane. Vien su apatiniais.
-Ką tu jei padarei!- sušuko ji ir dūrė su pirštu man į krūtinę.
Išgirdau, jog kažkas lipa laiptais žemyn, apsisukau ir pamačiau Karą, kuri buvo apsivilkusi chalatą.
-Kas čia vyksta?- paklausė Sara.
