*Karos pozicija*
- Kokį susitikimą? - paklausė Louis, kai aš iš spintos išsitraukiau suknelę.
- Louis, būk geras, nepradėk, - sumurmėjau ir atsisukau į jį su suknele rankose.
- Tu su šita suknele niekur nevyksi. - sukryžiavo rankas Louis. Jis turbūt jaučiasi lyg būtų mano mama.
- Louis, aš vykstu į darbo pokalbį, todėl ši suknelė kuo puikiausiai tiks, - sumurmėjau ir nusivilkau dabar dėvimus drabužius. Mačiau kaip Louis mane stebi, todėl specialiai pradėjau lėtai rengtis suknelę. - Louis, gali padėti? - paklausiau, nes niekaip negalėjau užsitraukti suknelės.
Pajaučiau šiltus Louis pirštus, tačiau jis neužtraukė suknelę, o nuvilko nuo mano kūno.
- Louis! - suurzgiau ir atsisukau į jį, o jis nekaltu žvilgsniu žiūrėjo į mane.
- Nieko negaliu padaryti, - patrūkčiojo pečiais, - tu per daug seksuali. - pasakė ir pajaučiau jo lūpas sau ant kaklo.
- Louis, - norėjau jį sustabdyti, tačiau tai nuskambėjo labiau kaip aimana. Pajaučiau Louis rankas sau ant liemens, tačiau jos leidosi vis žemyn kol pasiekė mano užpakaliuką ir pradėjo jį švelniai glostyti.
- Aš taip tavęs noriu, - sumurmėjo Louis nenustodamas bučiuoti mano kaklo. Palenkiau galvą į šoną ir mėgavausi jo bučiniais. Padėjau savo rankas jam ant pečių. Louis kilstelėjo mano užpakaliuką, todėl apsivijau jo liemenį savo kojomis. Mano nugara susidūrė su siena ir pagaliau Louis sujungė mūsų lūpas. Krimstelėjau jo apatinę lūpą ir mūsų liežuviai pradėjo kovoti tarpusavyje.
- Mhm... - sudejavau kai Louis delnu patrynė mano jautriąją vietelę. Užmerkiau akis, tačiau tada atmerkiau, nes Louis sustojo. Žiūrėjau į jį sutrikusi, o jis kvailai šypsojosi. - Louis!
- Ką, brangioji? - vis nenustojo kvailai šypsotis.
- Geriau nenorėk, kad ta šypsena tau nuo veido dingtų, - piktai sumurmėjau ir jis surimtėjo, - nenorėk, kad tapčiau godzila.
Louis net neperspėjęs nusmaukė mano kelnaites ir įkišo du pirštus į mane. Užlenkiau galvą į lubas ir keikiau Louis, jog jis naudoja pirštus. Nesakau, kad man tai nepatinka, tačiau tai niekas palyginus su jo daikčiuku. Išriečiau nugarą patyrusi orgazmą ir pradėjau tankiai kvepuoti. Atsisukau į Louis, kuris buvo patenkintas, jog suteikė man tokį malonumą. Pasilenkiau link jo veido ir suliečiau mūsų lūpas.
- Tu neturėjai kažkur vykti? - paklausė Louis.
- Po velnių, - sumurmėjau ir nusileidusi ant grindų greitai apsivilkau savo suknelę ir apsiaviau aukštakulnius. Perbraukiau blakstienas tušu ir griebiau reikiamus dokumentus.
- Aš tave nuvešiu, - pasakė iš vonios grįžęs Louis. Net nepajutau, jog jis buvo išejęs.
- Gerai, - sumurmėjau ir leidausi laiptais žemyn. Apačioje jau buvo ponia Maršal.
- Kas jum... - nespėjau paklausti, nes Louis mane pertraukė.
- Aš ją kviečiau, - tarė jis ir iš spintos išsitraukė savo odinį švarką, o aš paltą.
- Viso geriausio, - nusišypsojau auklei ir mes su Louis nuskubėjome iki automobilio. Vos mums į jį įlipus Louis užvedė mašiną ir mes pajudėjome iš kiemo.
- Ar tu bent žinai kur važiuoti? - paklausiau Louis, kol jis susikaupęs vairavo.
- Taip, - paprastai atsakė. Nusisukau nuo jo, bet tada vėl atsisukau. Iš kur jis tai žino?
- Iš kur tu gali žinoti?
Pastebėjau, jog Louis sutriko. Jis neturėjo to pasakyti. Pakliuvai, Louis Tomlinson.
