*Karos pozicija*
-Kur ten žiūri, Kara?- pasigirdo balsas už manęs.
Apsisukau ir išvydau Zayn.
-Kaip tu taip greitai atsiradai čia?- paklausiau sutrikusi.
-Tai reiškias, iš tikrųjų mus stebėjai.- nusijuokė jis, o aš mintyse trenkiau sau per galvą. Po velnių, išsidaviau!
-Ne.- papurčiau galvą.- Nieko panašaus, aš tiesiog žiūrėjau į... į sieną.
-Tu nemoki meluoti.- pasakė Zayn ir prisėdo šalia manęs.
-Manau tavęs jau laukia.- pasakiau ir parodžiau žvilgsniu į Louis, kuris žiūrėjo į Zayn ir mačiau, jog jis norėjo, kad Zayn grįžtų pas juos.
-Eime kartu?- paklausė Zayn ir ištiesė man ranką.
-Juokauji?- nusijuokiau ir vedžiojau pirštu aplink taurės kraštus.
-Aš visiškai rimtai.- pasakė Zayn.- Nagi, neversk manęs jaustis kaip kvailiu, kuris stovi ištiesęs ranką.
-Na gerai.- nusijuokiau ir paėmusi jo ranką pakilau nuo kėdės.- Bet aš tikrai manau, jog tai bloga mintis.- sušnabždėjau jam į ausį.
-Viskas ką mes darome yra blogai.- sušnabždėjo Zayn ir supratau, jog jis išgėręs, nes jis nuoširdžiai bendravo su manimi, kas yra labai keista ir neįprasta.
Vos man priėjus prie stalelio, Louis nusuko žvilgsnį nuo manęs ir pradėjo kalbėti su ta mergina.
-Sveikas, Harry.- garsiau pasisveikinau norėdama atkreipti dėmesį.
-Labas, Kara?- nustebęs paklausė jis.
-Ta pati.- nusijuokiau ir vienai akimirkai Louis atsisuko į mane, tačiau greitai vėl nusisuko.- Galiu prisėsti?- paklausiau rodydama į vietą šalia Harry.
-Ne, sėsk prie manęs.- nusišypsojo Zayn, todėl atsisėdau šalia jo. Dabar aš sėdėjau prieš Louis ir tą merginą.- Na, kaip matau išgražėjai.
-Ačiū, Zayn.- nusišypsojau atsisukusi į jį.- Stengiuosi atrodyti nepriekaištingai.- pasakiau ir padėjau savo rankas ant kelėnų.
-Ir prieš ką taip puošėsi?- paklausė Louis ir aš nustebau, nes nemaniau, jog jis klausosi mūsų pokalbio, nes jis taip įnirtingai bendravo su ta mergina.
Aš išpūčiau akis ir man regis, Louis tik dabar suvokė, jog pasakė tai garsiai.
-Na, dirbu tokį darbą, kuriame visada turiu atrodyti nepriekaištingai.- pasakiau.
-O kur tu dirb...- nebaigė sakyti Zayn, nes jį pertraukė Louis.
-Ir koks tai darbas? Staipytis prieš savo bosą!- garsiau pasakė Louis ir man atvipo žandikaulis, tačiau aš nepasimečiau.
-Nieko panašaus, tai padorus darbas ir beje, aš niekada taip nedaryčiau.
-Aš gerbiu tokias moteris.- pasakė Zayn, todėl atsisukau į jį ir nusišypsojau. Jis pakėlė savo ranką ir patraukė plaukų sruogą, kuri man buvo užkritusi ant veido. Aš tiesiog padovanojau jam dar vieną šypseną ir atsisukau link stalo. Louis žiūrėjo į mane ir man atrodo, jog jo akyse mačiau pavydą? Ne, to tikrai negali būti...
-Kaip laikosi Maja?- paklausė Harry.
-Na, jai viskas gerai, tačiau greitai turėsiu išvykti ir nežinau kaip ji pabus be manęs.- prisipažinau.
-Kur tu išvyksi?- paklausė sunerimęs Louis.
-Su savo bosu vyksiu verslo reikalais.- pasakiau ir palaikiau akių kontaktą su Louis.
-Tu niekur nevyksi.- sušnypštė Louis.
-Ką?- nustebusi paklausiau ir šalia jo sėdėjusi mergina sutriko, nuo tokio Louis pareiškimo.
-Louis, nesikišk.- sumurkė ji jam į ausį, tačiau aš girdėjau.
-Tylėk.- jis pasakė jai ir vėl atsisuko į mane.- Tu niekur nevyksi.
-Louis, nevadovauk man.- pasakiau ramiai ir pajaučiau Zayn ranką apsivijant mano liemenį. Maniau, jog Louis to nepamatė, tačiau aš klydau.
-Patrauk rankas.- suurzgė jis žiūrėdamas į Zayn ranką.
-Nusiramink, žmogau.- nusijuokė Zayn.- Kara tam neprieštarauja, ar ne?
-Ne, žinoma ne.- pasakiau ir nusišypsojau.
-Sakiau patrauk ranką!- sušuko Louis ir Zayn atsargiai patraukė savo ranką man nuo liemens.
-Kas tau yra, Louis!- sušukau ant jo.
-Nepurkštauk.- pakilęs nuo stalo suriaumojo.
-Navadovauk man, ką norėsiu, tą ir darysiu!- pasakiau ir taip pat pakilau nuo stalo.
-Kara, nebandyk mano kantrybės.- sušnypštė Louis.
-Neaiškink!- sušukau ir atisukau į Zayn.- Tu su mašina?
-Taip.- pasakė Zayn ir nusišypsojęs pakilo nuo kėdės.
-Tik pabandyk.- sušnypštė Louis man.
-Pabandysiu.- pasakiau ir įsikabinau Zayn į parankę, tačiau pajaučiau, jog esu patraukiama nuo jo ir kažkur tempiama.- Paleisk mane!- sušukau ir bandžiau ištraukti savo ranką iš Louis gniauždų.
-Aš tau sakiau nebandyti mano kantrybės, ji yra labai silpna.- pasakė Louis ir kažkur mane tempėsi.
-Louis, paleisk mane!- sušukau, tačiau mes sustojome prie mano automobilio.
-Lipk.- paliepė jis, tačiau aš nė nekrustelėjau, o sukryžiavau rankas ties krutine.- Kara.- suurzgė Louis.
-Priversk.- sušnypščiau ir nė nepajaučiau, kaip mano rankos yra užlaužiamos ir aš esu priglaudžiama prie Louis krūtinės.- Paleisk.- pasakiau ir bandžiau išsilaisvinti iš Louis gniaužtų, tačiau tai buvo neįmanoma.
-Reikėjo manęs klausyti.- sušnabždėjo Louis man į plaukus.
Supratau, jog Louis manęs nepaleis, todėl sumaniau pagudrauti. Truputį atlaisvinau vieną savo ranką ir pakišau ją po Louis marškiniais. Priliečiau jo V liniją ir perbraukiau ją nagais, Louis akimirksniu sustingo.
-Ką...ką.. t.. tu... darai?- paklausė Louis ir truputį mane atlaisvino, todėl aš išsilaisvinau iš jo gniaužtų.- Ką tai reiškia?
-Tu manęs nepaleidai geruoju, todėl ėmiausi priemonių.- nusijuokiau ir nuleidau akis iki jo klyno ir nepatikėsit, tačiau jo draugužis pabudo. Aš pradėjau juoktis ir Louis nesuprato iš ko, kol pamatė savo tarpkojį.
-Tai tu kalta.- pareiškė jis.
-Na žinai, nemaniau, jog turiu tau tokią įtaką.- pro juoko ašaras prabilau.
-Tu nė neįsivaizduoji, kokią įtaką man turi.- sušnabždėjo Louis ir jis manė, jog aš neišgirdau.
-Dabar jau įsivaizduoju.- juokiausi ir supratau, jog mane truputį veikia alkoholis.
-Tu turi tai sutvarkyti.- pareiškė Louis.
-Svajok toliau.- nusijuokiau ir norėjau prieiti prie savo automobilio, tačiau Louis man užstojo kelią.
-Kara.
-Ką?- nusijuokusi paklausiau.
-Tuokiamės vėl?
