*Louis pozicija*
Klūpėjau ant vieno kelio prieš Karą ir laukiau jos atsakymo. Mane nervino šis laukimas. Aš taip stengiausi dėl mūsų santykių, jog tikrai supykčiau, jei ji man atsakytų neigiamai. Kartais mano mintys skrajoja apie Karą ateityje. Kai pagalvoju, jog mano vietoje galėtų atsirasti kitas vyras, kuris priverstų ją šypsotis, man kyla nervai ir pyktis. Tik man vienam turi priklausyti Kara, tik aš ją galiu liesti ir priversti šypsotis...
Kara nuleido galvą ir pastebėjau, jog jos skruostais nusirito ašaros. Jau maniau, kad manęs laukia neigiamas atsakymas, todėl nuleidau galvą ir atsidusau. Užmerkiau akis ir laukiau, kol ji vėl mane įskaudins. Aš suprantu, kad aš jos nevertas, tačiau aš stengiuosi tokiu tapti... Pajutau, jog Kara atsiklaupia prieš mane ir ranka pakelia mano smakrą.
- Louis... - sušnabžda ji, tačiau aš ją pertraukiu.
- Kara, prašau, neskaudink manęs, - tariau ir ji stebėjo mano nuliūdusias akis. - Jei atsakymas neigiamas, man to nesakyk. Jau geriau manysiu, kad tu man suteiki bent kiek vilties, tačiau prašau nesudaužyk jų.
- Louis... - vėl sušnabždėjo ji ir aš vėliai ją nutraukiau.
- Jei tu abejoji, kad aš tave myliu, tai gali neabejoti. Aš besąlygiškai tave myliu ir mylėsiu, Kara. - atsidusau.
- Taip, - ji sušnabždėjo ir aš sutrikau.
- Ką?
- Aš sutinku tapti Tomlinson. Aš noriu būti tavo žmona, - sušnabždėjo ji ir mano veide atsirado šypsena, kuri kas sekundę didėjo. Prisitraukiau merginos veidą arčiau savojo ir įsisiurbiau į jos lūpas.
- Aš taip tave myliu, - sušnabždėjau jai į lūpas ir parverčiau ją ant grindų. Mergina sukikeno ir nusišypsojo ta kerinčia šypsena, kuri taip mane malonina.
- Louis, nulipk! - nusijuokė ji ir pradėjo trankyti man krūtinę, tačiau tai man sukėlė tik šypseną. Pėmiau jos ranką ir užmoviau žiedą vis dar gulėdamas virš jos. Pridėjau jos ranką sau prie lūpų ir pabučiavau.
- Kad tu žinotum, koks aš dabar laimingas, - sušnabždėjau ir Kara nusišypsojo.
- Žinau, Louis, - sušnabždėjo ji ir akimirksniu mus apvertė.
- Žinai, Kara, aš noriu, kad Maja turėtų broliuką arba sesutę. - pasakiau ir stebėjau Karos reakciją. Ji suraukė savo antakius, tačiau tada prapliupo juoktis.
- Tu labai įtikinamai juokauji, - juokėsi ji, tačiau aš pasikėliau nuo grindų ir dabar ant jų sėdėjau, o Kara ant mano liemens.
- Aš nejuokauju, - rimtai pasakiau ir šypsena nuo Karos veido pradingo.
- Aš nepasiruošusi dar vienam vaikui, Louis.
- Prašau, Kara, tu tik pagalvok, vaikas tik dar labiau mus suartintų, - tariau.
- Ne, Louis, ne dabar.
Iš tikrųjų aš supykau dėl jos atsisakymo. Aš noriu vaikų, jei būtų mano pasirinkimas, turėčiau jų visą futbolo komandą. Pakėliau Karą sau nuo liemens ir pakilau nuo grindų.
- Louis, tik nesakyk, kad įsižeidei, - sumurmėjo Kara taip pat pakildama nuo grindų.
- Ne, viskas gerai, - sumurmėjau ir pradariau balkono duris ir užėjau į jį. Iš kišenės išsitraukiau cigarečių pakelį ir užsidegiau vieną. Įtraukiau dūmų ir bandžiau atsipalaiduoti, kad neprikalbėčiau blogų dalykų. Man pikta, jog Kara nenori dar vieno veikelio...
- Louis, tu supykai, aš matau. - pasakė Kara įeidama į balkoną. - Tu rūkai? Duokš cigaretę! - pareikalavo ji.
- Ne! - sušukau ir aš.
- Louis, aš tau sakiau, kad nevalia rūkyti, tu kenki sau, - pasakė Kara ir sukryžiavo rankas ties krūtine.
- Kam tai rūpi, - sumurmėjau ir surūkęs cigaretę numečiau ją į peleninę.
- Man, Louis, tu rūpi man, - pasakė Kara ir sutrukdė išeiti man iš balkono.
- Pasitrauk, - suurzgiau, tačiau mergina to nepadarė. - Kara, prašau neerzink manęs, man nėra nuotaikos.
- Louis, prašau negadink šiandieninių įvykių ir nusišypsok, - pasakė Kara, tačiau aš negaliu, ji nebenori su manimi turėti vaikų. Mane tai skaudina...
- Kara, - vėl suurzgiau.
- Louis, - pamėgdžiojo ji mane ir vaidino supykusia, todėl aš šiek tiek šyptelėjau. - Na va, kai šypsaisi atrodai daug geriau.
- Aš vis vien supykęs... - sumurmėjau.
- Louis, viskas bus savo laiku. Aš nenoriu skubėti, suprask mane, - pasakė Kara ir priėjusi suėmė mano veidą į savo delnus. - Aš tikrai velniškai noriu turėti su tavimi vaikų, tačiau ne dabar. Mums pakanka ir Majos.
- Gal tu ir teisi... - numykiau ir pakštelėjau jai į nosytę.
- Aš negaliu patikėti, kad vėl būsiu tavo žmona! - džiugiai pasakė Kara ir nusišypsojo.
- Aš negaliu patikėti, kad tu vėl būsi mano, tik mano. - pasakiau ir pabučiavau ją.
- Aš visada ir buvau tavo, Louis. - sušnabždėjo Kara ir nuleido akis. Jos skruostai paraudo.
- Rimtai? - paklausiau nustebęs ir tuo pačiu laimingas. Džiaugiuosi, kad aš vienintėlis ją liečiau.
- Taip. - pasakė ji ir užsidengė savo veidą rankomis.
- Aš pamalonintas. - nusišypsojau ir patraukiau jos rankas nuo veido.
- Gerai, baikim burkuotis, aš turiu svarbų susitikimą. - sumurmėjo ji ir atsitraukė nuo manęs.
- Kokį susitikimą? - paklausiau sekdamas jai iš paskos į kambarį. Ir galiu teigti, jog aš truputį supykau, nes ji traukėsi iš spintos suknelę, kuri tikrai seksuali ir tai mane nervino. Kur ji išsiruošė?
Man jau pabodo tos meilės seilės ir žinau ką tai reiškia...... DRAMA TIME!
Beje, labai dėkoju už 2K peržiūrų! Labai jus myliu! <3
