*Karos pozicija*
Tingiai pakilau iš lovos ir tyliai nuėjau į vonią, kad neprižadinčiau Majos. Nusivilkau pižamą ir apsirengiau paprastus džinsus ir marškinius. Grįžau į kambarį ir pasiėmiau rankinę, kurioje buvo telefonas ir piniginė. Prieš išvykdama pakštelėjau Majai į skruostą ir nulipau laiptais į pirmą aukštą. Apsiaviau baltus conversus ir išdūmiau pro duris.
Įlipau įmašiną ir nuvažiavau link adreso, kurį man atsiuntė Zayn.
Vos atvažiavusi išlipau iš mašinos ir nuėjau link durų. Jau norėjau belstis, bet jas man atidarė Zayn.
-Užeik.- pasakė jis, todėl aš įėjau į namus. Apsižvalgiau ir girdėjau, jog Louis kažką rėkauja kažkuriame kambaryje.
-Ar ilgai jis šitaip?- paklausiau.
-Apie valandą.- sumurmėjo Zayn ir pasiėmęs šluotą pradėjo tvarkytis.
Nuėjau link Louis ir pamačiau, jog jis geria. Ne naujiena. Jis pradėjo daužyti daiktus ir viską mėtyti.
Greitai nubėgau link jo ir sustabdžiau jį.
-Louis.- sušnabždėjau ir pažiūrėjau į jo paraudusias akis nuo alkoholio.
Jis nieko nepasakė, o tiesiog puolė man į glėbį.
-Daugiau niekada manęs nepalik.- sušnabždėjo jis.
Jis buvo labai girtas, todėl nieko jam ne be atsakiau.
Kai mes buvome susituokę, jis man dažnai tai kartodavo, nes aš jam buvau ne vieną sykį grasinusi skyrybomis. Bet vienintėlis žmogus, kuris ketindavo mane palikti tai buvo Louis. Mes vienas kitam taip grasindavome, kol man baigėsi kantrybė ir noras būti su juo.
Apsikabinau Louis per liemenį ir vedžiausi jį į antrą aukštą, nes manau, jog ten tikrai bus bent vienas laisvas kambarys. Prie laiptų susitikau Zayn.
-Pirmas kambarys po kaire.- lyg skaitydamas mano mintis pasakė Zayn.
Nuvedžiau Louis į kambarį ir paguldžiau ant lovos.
-Pasilik su manimi.- sušnabždėjo Louis, kai aš ketinau išeiti.
-Atleisk, Louis, negaliu.- sušnabždėjau.
-Tavęs laukia tas bukagalvis, ar ne?- sušuko jis ir aš krūptelėjau.
-Ne, Louis, manęs laukia Maja.- pasakiau ir išėjau iš kambario.
Nulipau laiptais žemyn ir pamačiau, jog Zayn vis dar tvarkėsi namus.
-Nepasiliksi?- paklausė jis.
-Ne.- šaltai atsakiau.
-Bet kaip Louis?- paklausė jis ir aš nusijuokiau.
-Tu kaip visada, ar ne?- priėjusi arčiau jo paklausiau.
-Nesuprantu.- pasakė jis.
-Tu visada jį gynei.- sumurmėjau.- Tu toks pat kaip ir Louis, visi jūs panašūs.
-Aš tikrai apgailestauju, kad tau teko tai išgyvent...- pertraukiau Zayn.
-Tau nereikia už nieką atsiprašinėti.- atsidusau.- Ir beje, tu klausei kaip Louis? Jis man nerūpi.
Užtrenkiau duris ir nuėjau iki savo mašinos.
Neilgai trukus aš jau buvau namuose. Išlipau iš mašinos ir greitai nuėjusi į namus, kritau į savo lovą. Aš noriu poilsio.
Pabudau ryte nuo skambančio žadintuvo. Greit pakilau iš lovos ir pažiūrėjau kiek valandų. Ačiū Dievui, aš neveluoju. Nuėjusi į vonią nusimaudžiau ir nusisausinau kūną rankšluosčiu.
Iš spintos išsitraukiau juodą suknelę, kuri buvo man iki kelių. Pasidariau lengvą makiažą ir šukuoseną.
Nukauksėjau savo aukštakulniais iki lovos ir pasilenkusi lengvai pakštelėjau Majai į skruostą.
-Mažute, metas į darželį.- sušnabždėjau.
-Nenoriu, mamyte.- sumurmėjo ji ir pramerkė savo nuostabias akytes.
-Reikia, mažute.- sušnabždėjau.- Tavo drabužiai ant kėdės.- pasakiau ir nulipau laiptais iki virtuvės.
Sumaišiau tešlą ir iškepiau blynų. Sudėjau juos į lėkštes ir netrukus prie stalo prisistatė Maja.
-Skanaus.- pasakiau ir žiūrėjau kaip ji valgo.
-Tu nevalgysi?- pilna burna paklausė Maja.
-Ne, mažute.- pasakiau ir servetėle nuvaliau jos purviną burną.
-Aš jau didelė, mama.- suriaumojo ji.
-Neskubėk užaugti, mažute, niekada.- pasakiau patempusi už jos žandukų ir paėmusi jos tuščią lėkštę padėjau ją į indaplovę.
-Eime.- pasakiau paėmusi jos kuprinę.
Palikusi Mają darželyje nuvažiavau į savo darbą.
Užėjau į biurą ir pasisveikinau su administratore. Nukauksėjau aukštakulniais iki savo kabineto ir pasidėjau ant stalo savo dokumentus, kuriuos turėsiu pristatyti savo viršininkui.
Aš dirbu sekretore, tai geriausias darbas, kurį galėjau gauti. Man šis darbas patinka, nors ir labai sunkus. Šiandien tiek ilgai dirbau, jog net nepastebėjau, jog jau beveik penkios, o tai reiškia, jog reikia pasiimti Mają iš darželio, bet aš dar nepristačiau savo dokumentų viršininkui.
Pasiėmiau telefoną iš rankinės ir sumaigiau žinutę Louis, kad jis pasiimtų Mają iš darželio. Po kelių minučių jis atrašė, jog ją pasiims.
-Kara, tave kviečia bosas.- įkišusi galvą į mano kabinetą pasakė Lilė.
Aš linktelėjau ir pasiėmusi dokumentus nuėjau iki viršininko kabineto. Giliai įkvėpiau ir pradariau duris.
Prie stalo sėdėjo Ponas Casas.
-Laba diena.- pasisveikinau.- Jūs mane kvietėte?
-Taip, Kara.- atsisukęs su kėde atsakė.
Aš nusišypsojau ir atsisėdau į kėdę prieš jį.
-Štai dokumentai.- padaviau jam popierius. Jis juos pasiėmė ir pravertė ranka.
-Šiaip, tai aš norėjau pamatyti tave.- pasakė jis ir aš pasimečiau.
-Mane?- sutrikusi paklausiau.
-Girdėjau, jog išsiskyrėte...- sumurmėjo jis.
-Taip, aš išsiskyriau.- atsakiau.
Jis pakilo nuo savo kėdės ir priėjo prie manęs.
-Ar žinai, kad tu esi labai graži moteris, Kara.- pasakė man žiūrėdamas į akis Ponas Casas.
-Aš jau turėčiau eiti.- sušnabždėjau, tačiau jis padėjo savo ranką man ant kėlėno.
-Tu niekur neisi.- sušnypštė jis ir mano kūną nukrėtė baimė.
-Prašau.- sušnabždėjau, kai jo ranka pradėjo kilti aukščiau.
Jis ranka pradėjo liesti mano kelnaites.
-Nustokit, prašau.- sušnabždėjau ir užsimerkusi apsiverkiau.
-Kas čia vyksta, po velnių?- sušoko kažkas. Pramerkiau akis ir tarpduryje pamačiau Louis. Jis pažiūrėjo į mane ir tada į Pono Caso ranką.- Tu kalės vaike!