*Karos pozicija*
Šokau pagal muziką, kol Louis bučiavo mano kaklą. Dieve, koks tai malonus jausmas.
Staiga man pasidarė bloga, todėl palikau Louis ir svirduliuodama nubėgau į virtuvę. Pradėjau ieškoti šiukšliadežės, tačiau niekaip jos neradau, todėl privėmiau į kažkokią vazą. Kaip šlykštu, dabar jaučiuosi kaip kokia kvaila mergiotė.
Kai pagalvoju, jog mano dukra gali elgtis taip pat, mane nukrečia keistas jausmas. Aš tikrai savo dukrai neleisiu to daryti.
-Tau viskas gerai?- paklausė iš kažkur atsiradęs Louis.
-Mhm...- sumurmėjau ir valiausi savo burną.- Viskas čiki piki.- nusijuokiau ir priėjau arčiau jo.
-Kara, tau reiktų numigti.- pasakė jis, tačiau aš žinau, jog jis miegoti tikrai nenori.
-Bet aš nenoriu.- patempiau lūpą kaip mažas vaikas, kas privertė Louis nusijuokti.
-Bet tu privalai, tu esi labai girta, Kara.- pasakė jis ir aš apsikabinau jo liemenį. Jo kūnas minutei sustingo, bet netrukus pajaučiau jo rankas sau ant liemens.
-Ar tau patiko tas, ką darėme šokių aikštelėje?- paklausiau gundančiai ir prikandau apatinę lūpą.
-Po velnių, Kara.- sumurmėjo jis.- Nedaryk taip.- subarė jis mane, tačiau aš specialiai pradėjau kandžioti savo lūpą.
-Kas blogai?- nekaltai paklausiau ir nusijuokiau.
-Kai pagalvoju, ką praradau...- sumurmėjo jis ir nuleido galvą.- Žinau, kad klausiu nesąmonės, tačiau ar tu laisva šį savaitgalį?
-O ne.- nusijuokiau.- Aš visą savaitgalį praleisiu su Bredu.
-Tai vis dėlto sutikai.- pasakė Louis ir stipriau suspaudė mano liemenį.
-Paleisk, Louis, man skauda.- suinkščiau iš skausmo, tačiau jis nesiliovė, o dar labiau suspaudė mano liemenį ir prisitraukė mane arčiau savęs.
-Tu mano.- suurzgė jis ir aš apakau iš jo ryžtingumo.
-Aš niekieno.- pasakiau ištrūkusi iš jo glėbio. Atrodo, kad man iš galvos išgaravo visas alkoholis, kai jis pasakė, kad aš jo. Aš esu niekieno ir jis turi tai žinoti. Aš laisva moteris.
Ėjau pro žmonių minią ir iš tiesų nežinojau, kur einu. Aš tiesiog noriu stipriai apkabinti savo dukrelę ir užmigti jos glėbyje.
Išėjau iš to pastato ir apsižvalgiau. Gal kažkas mane parvežtų namo? Lipau laiptais, kol kažkas sugirebė mano ranką. Apsisukau ir išvydau kažkokį vaikiną.
-Sveika.- nusišypsojo jis.
-Labas.- pasakiau ir ketinau eiti, tačiau jis man ir vėl sutrukdė.
-Gal tave pavežėti?- paklausė jis.
-Jei nesunku.- pasakiau ir nusišypsojau.
Sekiau paskui jį ir jis mane atvedė iki automobilio. Tas vaikinas rankos mostu parodė, kad aš įsėsčiau, todėl nieko nelaukusi taip ir padariau.
-Kur tave vežti?- atsisukęs paklausė jis.
-Aš gyvenu netoli, tu važiuok, o aš tau rodysiu kelią.- pasakiau nusišypsojusi ir jis užvedė variklį.
Aš jam vis komandavau, kur važiuoti, o jis lyg koks paklusnus šunelis pakluso man.
-Dabar suk į kairę.- pasakiau, tačiau jis pasuko į priešingą pusią.- Ne, tu turėjai sukti į kairę.- nusijuokiau, tačiau jis nesureagavo.
Aš išsigandau, nes žinau kas nutinka tokiomis situacijomis.
-Vežk mane namo.- pasakiau garsiau.
-Tu turėsi man atsilyginti, gražuole.- pasakė jis ir atsisegė savo saugos diržą.
-Vežk mane namo!- garsiau pasakiau, tačiau jis nusišypsojo keista šypsena ir uždėjo savo ranką man ant kelio.- Patrauk ranką!- paliepiau, tačiau jo ranka pradėjo kilti aukštyn.
Aš bandžiau atitraukti jo ranką, tačiau jis buvo per daug stiprus. Jis pasižiūrėjo į mane savo kraupia šypsena ir pasilenkė lyg manęs. Aš pasinaudojau proga ir trenkiau jam iš bato, kurį spėjau nusimauti. Pradariau dureles ir jau norėjau išlipti, bet jis mano liemenį apsikabino savo rankomis.
-Gelbėkit!- surikau, tačiau mes buvome kažkokioje atokioje vietoje, kuri panaši į stovyklavietę.
-Tau jau niekas ne be padės.- pasakė jis ir įtempė mane į automobilį.
Staigiu rankos mostu jis nuplėšė suknelę nuo mano kūno ir aš sudrebėjau, nes jis ranka prilietė mano krūtį.
-Patrauk rankas!- surikau per ašaras, tačiau jis nusivilko marškinėlius ir užgulė mane ant sėdynės. Rankomis trankiau jo krūtinę, tačiau tai buvo beviltiška. Aš prieš jį buvau kaip skruzdė.
-Prašau, nustok!- sušukau per ašaras, kai jis bučiavo mano kaklą ir lietė mano kūną. Bandžiau nuspirti jį nuo savęs, tačiau man ir tai nepavyko.
Jis mikliai atsikratė savo kelnių ir aš tada velniškai išsigandau, bet kažkas pradarė mašinos dureles ir nustūmė vaikiną nuo manęs.
Aš gulėjau susigūžusi sėdynėje ir kūkčiojau, kol kažkas mušė tą vaikiną, kuris bandė mane išprievartauti. Prie manęs priėjo tas vaikinas, kuris mane išgelbėjo. Pro ašaras bandžiau įžiūrėti, kas jis.
-Louis?- paklausiau, tačiau jis negalėjo nuo manęs atplėšti akių.
-Aš užmušiu tą šunsnukį.
