*Karos pozicija*
-Iki vakaro.- atsisveikino Selda ir aš jai pamojau ranka.
-Kas per velnias, Louis?- atsisukusi į jį paklausiau ir patraukiau jo ranką nuo savo liemens.
-Ar tu nori, kad visi sužinotų, kad mes išsiskyrėme?- paklausė jis.
-Taip.- pasakiau ir sarkastiškai nusijuokiau.- Aš to noriu.
-Bet tu pagalvok, visi mus apkalbinėtų ir išjuoktų.- pasakė jis ir paėmė mano ranką, tačiau aš patraukiau savąją.- Jau tada jie manė, kad mums nieko nesigaus.
-Gerai, Louis, sutinku su tavimi.- atsidusau. ir nuvedžiau Mają pas dantistą.
-Laba diena.- pasisveikino jis ir akivaizdžiai nužvelgė mano kūną.
-Sveiki.- pasisveikinau ir nenorom atvedžiau Mają, nes ji labai spyriojosi.- Kas nutiko mieloji?- pritūpusi prie jos paklausiau.
-Mamyte, aš bijau.- sušnabždėjo ji.
-Tau nėra nieko bijoti, tu stipri mergaitė, tu mano mergaitė.- pasakiau ir pabučiavau jos viršugalvį.
Maja nežymiai nusišypsojo ir atsisėdo į kėdę. Dantistas apžiūrėjo Mają ir liepė jai nulipti nuo kėdės.
-Tavo labai gražūs ir sveiki dantukai, Maja.- pagyrė ją daktaras ir Maja išlėkė iš kabineto.
-Atleiskit už tokį jos elgesį.- atsiprašiau ir norėjau išeiti.
-Majai reiktų dar apsilankyti pas mane, aš jums duosiu savo numerį.- sumurmėjo jis ir norėjo man paduoti savo vizitinę kortelę, tačiau aš paprieštaravau.
-Aš paklausiu registratūroje.- pasakiau ir pradariau duris, tačiau dantistas jas uždarė.- Ką jūs darote?- sutrikau.
-Nieko, tiesiog...- jis bandė kažką pasakyti, tačiau durys staigiai prasivėrė ir į kabinetč atėjo Louis.
-Kara, galim vykti?- jis paklausė.- Sveiki, aš Majos tėvas.- pasakė Louis ir paspaudė dantisto ranką.
-Atleiskit, ponia Kara, aš ne taip jus supratau.- atsiprašė dantistas ir Louis pažiūrėjo į mane keistu žvilgsniu.
-Viso gero.- pasakiau ir čiupusi už Louis rankos išvedžiau jį iš dantisto kabineto, kol jis ten ko nors nepridirbo.
-Ką visa tai reiškia?- sutrikęs paklausė jis, kai segiau Majai saugos diržą.
-Nieko.- atsakiau ir įsėdau į mašiną.
Netrukus į mašiną įsėdo ir Louis. Jis stipriai užtrenkė mašinos dureles ir užvedė mašiną. Po kelių minučių mes jau buvome prie namų. Nieko nesakiusi išlipau iš mašinos ir pradariau dureles, kad Maja galėtų išlipti iš mašinos.
-Kaip dėl vakaro?- paklausė Louis, kol aš nusiaviau savo batus.
-Tu jai prižadėjau, kad mes būsim.- sumurmėjau ir pasitryniau savo kulkšnį, nes ant jos prisitryniau pūslę.- Maja, neišdykauk!- surikau, nes pamačiau, jog ji šokinėja ant sofos.
-Ar man vykti namo, ar čia palaukti?- Dieve, kaip jis nesupranta, kad man nerūpi.
-Man nesvarbu, Louis. Daryk taip, kaip tau patogiau.- sumurmėjau ir užsikaičiau kavos.- Čia juk tavo namai.
-Ačiū.- sumurmėjo jis ir nuėjo į svetainę.
Pasiėmiau kavos puodelį ir užlipau laiptais į savo miegamąjį. Pasiėmiau knygą ir atsigulusi į lovą pradėjau gurkšnoti kavą ir skaityti knygą.
Nė nepastebėjau, kad sutemo. Padėjau knygą ant spintelės ir pakilusi nuo lovos, iš spintos išsitraukiau raudoną suknelę, kuri man buvo virš kelių. Nulipau laiptais žemyn ir pamačiau Mają žaidžiant su Ponia Maršal.
