*Karos pozicija*
-Ar tu myli mane?- paklausė Louis.
-Ką?- nesupratusi atsisukau į jį.
-Atleisk, tai buvo neapgalvotas klausimas.- pasakė ir užvedęs mašiną padėjo savo rankas ant vairo.
-Louis...- sumurmėjau.- Mes išsiskyrę, aš su tavimi matausi tik dėl Majos, jai reikia tėvo.- atsidusau.- Tarp mūsų nieko negali būti.
Louis rankomis stipriai suspaudė vairą ir išvažiavo iš stovėjimo aikštelės.
-Kaip tas vaikinas iš baro?- pašaipiai paklausė Louis.
-Louis, apie ką tu čia?- paklausiau jo.
-Neapsimetynėk, Kara.- nusijuokė jis.- Tu su juo duodiesi, tiesa?
-Aš tau neleidžiu apie mane taip kalbėti, aš tau draudžiu!- sušukau, nes neleisiu, kad jis ir vėl mane žemintų.
-Juk tai tiesa?- sustabdęs mašiną paklausė.
-Kad ir kaip bebūtų, tai mano gyvenimas.- pasakiau ir sukryžiavau rankas.
-Po velnių, su tavimi gyvena mano dukra, aš turiu teisę žinoti, kokius vyrus tu vediesi į namus.- suprunkštė jis.
-Tu manai, kad aš paleistuvė?- nusijuokiau.- Žinai ką, tu nė kiek nepasikeitei, net kai buvome susituokę tu mane įtarinėjai neištikimybe, kai pats mane išdavinėjai. Ką aš tau padariau, kad tu su manimi taip elgiesi, Louis?
-Ką tu man padarei, kad aš negaliu tavęs pamiršti, Kara?- sumurmėjo Louis ir pamačiau iš jo veido išraiškos, kad šie žodžiai netyčia išsprūdo iš jo lūpų.
-Tu pats kaltas, tu dėl visko kaltas, Louis!- sušukau ir nutilau, nes prisiminiau, kad Maja miega ant galinės sėdynės.
-Daugiau neik į tą darbą.- pareiškė Louis. Pakeitei temą, ugh, Louis, tu mane taip nervini.
-Neaiškink man- sušnypščiau.
-Tas niekšas vos tavęs neišprievartavo, o tu man sakai neaiškinti?
-Eik šikt!- sušnypščiau ir išlipau iš mašinos.
-Kara, tu neisi į tą darbą, arba aš užmušiu tą gaidį!- priėjęs prie manęs pasakė.
-Nesikišk į mano gyvenimą, Louis!- suzyziau.- Kaip tu nesupranti, kad kitokio darbo aš nesusirasiu. Aš vieniša mama, Louis. Kas mane tokią priims į darbą?
-Tu neisi į tą darbą!
-Tu nebeesi mano vyras, Louis. Neaiškink man.
-O man vienodai, tu dar esi mano.- pasakė ir prirėmė mane prie mašinos.
-Louis, nustok.- pasakiau išsigandusi.
-Tu mano.- pasakė ir įsisiurbė į lūpas. Aš stipriai suspaudžiau savo lūpas ir neatsakiau į jo bučinį, o atsitraukusi smogiau jam antausį.
-Daugiau nedrįsk manęs liesti.- sušnypščiau ir įsėdau į automobilį.
-Mamyte, kas nutiko?- atsikėlusi paklausė Maja.
-Nieko, mažute, viskas gerai.- pasakiau ir pabučiavau jos viršugalvį.
Po kelių minučių Louis su trenksmu įsėdo į automobilį ir nieko nesakęs jį užvedė. Po keliolikos minučių Louis sustojo prie mano namų. Išlipau iš mašinos ir pradariau galines mašinos dureles, kad paimčiau miegančią Mają, tačiau Louis man neleido, o pats ją paėmė ant rankų. Greitai nubėgau prie durų ir jas atidariau, kad Louis įneštų Mają.
-Maja miega.- grįžęs iš Majos kambario pasakė Louis.
-Viso gero.- pasakiau ir plačiai pradariau duris.
Lousi susinervinęs išėjo iš namų ir išvažiavo.
Kodėl tu manęs nepalieki ramybėje, Louis? Jis man nusibodo! Aš nebenoriu jo savo gyvenime!
Užlipau laiptais į antrą aukštą ir griuvau į savo lovą.
Pabudau nuo įkyraus judinimo. Pramerkiau akis ir išvydau Mają.
-Kas nutiko, mieloji?- apsimiegojusi paklausiau.
-Mamyte, man šiandien reikia pas dantistę.- suzyzė ji ir aš greit pakilau iš lovos ir pažiūrėjau kiek valandų.
-Po velnių, mes nespėsim!- sušukau.
-Spėsim, mamyte.- ramino mane Maja.- Aš paskambinau tėčiui ir pasakiau, kad mus pasiimtų.
-Kodėl taip padarei?- paklausiau susinervinusi.
-Nes visi mano draugai pas daktarus eina su tėveliais.
Tiesiog nuostabu, net mano duktė manęs nesupranta ir kviečiasi Louis į namus. Nuostabu! Bet iš dalies ją suprantu, ji nori apiejų tėvų, todėl jai neprieštarausiu.
-Eik ruoštis.- sumurmėjau ir pati nuėjau praustis. Išlipusi iš dušo apsirengiau juodą suknelę ir juodus aukštakulnius. Truputį pasidažiau ir nuėjau patikrinti ar Maja jau pasiruošusi.
-Tėtis atvyko!- ji suspiegė per visus namus.
Nulipau laiptais žemyn ir pamačiau, jog Louis stovi apsikabinęs Mają.
-Vykstam?- jis paklausė su šypsena veide.
-Tai Maja tave pasikvietė.- paaiškinau jam ir praėjusi pro jį įsėdau į automobilį.
Po kelių minučių, mes visi jau važiavome. Louis sustojo į stovėjimo aikštelę ir visi išlipę patraukėme link klinikos.
Pasisveikinau su čia dirbančiais darbuotojais ir atsisėdau ant suolelio, nes mums dar buvo laisvos penkiolika minučių iki mūsų priėmimo. Maja su Louis atsisėdo greta ir pradėjo šnekučiuotis.
-Sveika, Kara.- mano mintis išblaškė kažkokios moteriškės balsas.
Atsisukau ir išvydau Seldą. Aš mokykloje jos nekenčiau, kaip ir dabar, nes ji buvo įsižiūrėjusi Louis.
-Labas.- atsistojusi pasisveikinau ir pakštelėjau jai į skruostą.
-Sveikas, Louis.- jis paspaudė jos atkištą ranką.- Tai jūs dar drauge?
-Na tie...- pertraukė mane Louis.
-Taip.- atsakė jis.
-Labai už jus džiaugiuosi!- pasakė savo cypenčiu balseliu.- Žinot, aš šiandien vakare darau vakarėlį, gal užsuksit?
-Žinoma.- skubotai atsakė Louis ir mane apsikabino.- Būtinai atvyksime.
Aš nekenčiu tavęs, Louis! Nekenčiu!
