If you don't then who will,love?

19

***Niall pov***

Iš atminties niekaip nedingsta vakarykštė mūsų naktis. Kaip seksas,gali būti toks sušiktai tobulas? Jos kūnas...Jis tikrai tobulas! Jos atsidavimas,nesliapiami jausmai, jokios baimės ar nesmagaus pojučio dejuojant.
Vos šį rytą sugrįžau į savo kambarį,bandžiau suprasti,kodėl mergina atsisako betkokių jausmų? Kodėl ji taip kategoriškai pabrėžė,jokių meilumų,pavydo priepolių ar sms žinučių. Kiekviena mergina to noriu!
Taip,Greisi ji...Ji kitokia. Tačiau visos merginos nori kažkokio švelnumo! Velniop,aš sulaiku išsiaiškinsiu jei man reikės, nors nemanau. Tai sušiktai geriausias susitarimas kuris galėjo atsitikti,pati mergina stumia betkokius santykius,na ir puiku!
Kitas ramybės neduodantis klausimas,kas sušiktai jai paliko tą randą per pusę nugaros? Glosčiau jį,bučiavau,ne jis manęs tikrai neatstumia,gal kaiptik dar labiau suteikia žavesio,nežinios,paslapties? Tačiau privalau išsiaiškinti kas ir kaip ten įvyko,nes tai tikrai ne nelaimingas atsitikimas,kažkas tai padarė tyčia. Kokia įdomu Greisi pavardė?
-Niall!
Louis balsas nuskambėjo per butą.
-Ką?
-Pietūs!
Gulėdamas lovoje pavarčiau akis,tyngiai iš jos išsiridendamas. Tiek užsimastęs buvau,kad net negirdėjau jokio šurmulio bute. Užėjęs į virtuvę radau gan keistą tiek situaciją tiek ir vaizdą, Louis buvo apakbinęs Greisi iš už nugaros,laikydamas jos sukryžiuotas rankas ant krūtinės,ji juokėsi bandydama išsilaisvint iš jo gniaužtų,kol Louis bandė pirštais pasiekt jos kaklą?
-Kokį šūdą čia darot?
-Greisi bijo kutulio.
-Ir?
-Bandau ją pakutent.
Kas per mėšlas? Metęs gal kiek piktą žvilgsnį į merginą,atsisėdau prie stalo kur jau buvo Harry. Apetitas staigiai dingo,stumtelėjau pastatytą lėkštę,pasiimdamas vandens buteliuką. Kaiptik tuo metu prie stalo atėjo Louis ir Greisi,atsisėsdami priešais mane,mergina žvilgtelėjusi į mane nusišypsojo,tačiau nesulaukusi jokio atsako,nuleido akis susiraukusi.
Pietūs kaip niekada praėjo tyliai,tik Louis krizeno,vis pirštais baksnodamas merginai į ranką. Turbūt neišsimiegojau,nes staigiu judesiu atitraukęs kėdę nuo stalo,palikau virtuvę užsitrenkdamas kambaryje. Kas po velnių darosi Horan?

***Greisi pov***

Po tokio keisto Niall elgiasio petų metų,visi kažkaip be žodžių išsiskyrstė po kambarius,bute įsivyravo mirtina tyla. Nesuprantu ir nepateisinu tokio žydraakio poelgio,jeigu jau pats neturi nuotaikos,nereikia jos gadinti ir kitiems. Pats laikas manau man susirasti kitą gyvenamą vietą,čia man patinka ir tikrai velniškai smagu gyvent,bet kažkokios kibirkštys tarp vaikinų mane verčia jaustis nejaukiai. Buvo jau gan vėlu,kai nusprendusi parūkyti išėjau į balkoną įsisupusi į chalatą,nors ir vasara tačiau šią naktį,kaip niekada buvo labai šalta.
Laikydama cigaretę tarp pirštų stebėjau niekada nemiegančias londono gatves,kai balkono durys tyliai prasivėrė. Nežymiai šyptelėjau pasukdama galvą,tikėdamasi pamatyti Niall,tačiau su cigaretę rankoje prie manęs prisijungė Louis. Jo veidas susirūpinęs,jis nervingai trypčioja vietoje.
-Ar viskas gerai Louis?
-Mhm.
Truktelėjau pečiais,išmesdama baigtą rūkyti cigaretę,ranka pasiekiau durų rankeną,pasukusi galvą į vaikiną tyliai ištariau.
-Neversiu kalbėti jei nenori,žinau kaip tai knisa. Tačiau jei norėsi pakalbėti,žinai į kurias duris gali pasibelst.
Louis vos vos šyptelėjo,nusukdamas akis į žemai esančias gatves,palikau jį stovėti vieną.
----
Išsivaliusi dantis,baigiau pynti kasą, palikdama vonios kambarį. Kai grįžau į savajį,laikrodis jau rodė kelias minutes po vidurnakčio. Pasiklojusi lovą,dar pagalvojau apie galimybę užeiti pas Niall,man visai patinka miegoti vienoje lovoje su juo. Jau žengiau link durų,kai staigiai sustojau papūrtydama galva,ne,šiandieną ne jo diena. Krūptelėjau išgirdusi tylų beldimą.
-Prašau.
Durys lėtai prasivėrė,Louis per jų tarpą įkišo galvą.
-Ar galime pasikalbėti?
-Žinoma. Užeik.
Vaikinas užėjo,ranka mostelėjau jam į kėdę stovinčią netoli rašomojo stalo,pati sukryžiavusi kojas atsisėdau ant lovos.
-Kas atsitiko?
-Susimoviau Greisi,nežinau ką bedaryti.
-Ta prasme? Louis kas atsitiko?
Vaikinas pilnai atpalaidavo kūną kėdėje,perbraukdamas ranka per susitaršiusius plaukus.
-Aš įsižiurėjau vieną panelę ir pradedu jausti jai kažką daugiau.
-Tai čia susimovimas?
-Aš nesusitikinėju supranti?
-Jūs visi keturi turit kažkokią sušiktą baimę susitikinėti,negi ne?
Mažai aš čia galiu paaiškinti,pati atsisakydama betkokių santykių,tačiau aš turiu priežastį tam,o kas jiem atsitiko?
-Tai ne baimė,tai tiesiog. Mes buvom penki draugai,neišskiriami normalūs draugai, daugiau nei penkerius metus,supranti? Ir vienam iš jų susiradus nuolatinę panelę,jis lyg niekur nieko dingo. Išsikraustė iš buto,ir jau metai laiko mes nebendraujam.
Klausiau dar pilnai nesuvokdama kokį šūdą jis čia kalba.
-Ir? Ta prasme,kad vienas jūsų draugas susirado panelę,jūs nusprendėt nesusitikinėt?
-Mes nusprendėm,kad merginos mus išskirs kaip draugus,ir mum to nereikia. Dėl to ir yra taisyklė namuose,jokių nakties merginų bute rytais.
Darosi kažkiek aišku,bet kuo toliau tuo labiau tai skamba durnai.
-Louis kokį šūdą tu čia kalbi? Vien dėl to,kad vienas jūsų draugas atsiskyrė nuo jūsų,visi nusprendėt atsisakyti šanso būt laimingais? Kiek jums metų dvylika?Ir beje,aš mergina ir aš gyvenu jūsų bute!
Vaikinas papūrtė galvą šiektiek nusijuokdamas.
-Greisi tu nesupranti,noras išsaugoti mūsų keturių draugystę yra velniškai didelis. O kalbant apie tave,na tu kita istorija. Ta prasme,nei vienas iš mūsų su tavimi nemiegojo ir nei vienam negresia tavęs įsimylėti,kad mum pakenktum.
Kažkurioje vietoje kūne,smarkiai suspaudė skausmas išgirdus šiuos žodžius,tik nesuprantu kur ir kodėl.
-Louis,paklausyk tu manęs. Jum reikia išnaujo perkalbėti visiems keturiems šia tema. Pirmas dalykas,niekas tikros draugystės negali išardyti,o jei tas vienas nuo jūsų "atsifutbolino",na vadinasi ne toks jis ir draugas,argi ne? Taigi jeigu,tau žmogus brangus tu jo niekada nepaliksi,visada atsiras galimybė jei bus noro. O kitas dalykas brangusis,jūs jau suaugę vyrai,negi nesinori vakarų praleisti kažinau,kažkaip romantiškai su antra puse? Gerti rytinę kavą abiem lovoje ir sekmadienį vartytis iki pietų joje? Aš suprantu Louis,kad tau tik dvidešimt ketveri,tačiau anksčiau ar vėliau tu norėsi vaikų,manai tau jų pagimdys viena iš tavo naktinių plaštakių? Taigi negyvensi visą gyvenimą su Niall,Liam ir Harry. Beje,drysčiau teikti,kad jie ir apie tai pagalvoja. Žodžiu,sukonkretinus visą mano išsakytą litaniją,tiesiog susėskit kurį vakarą su buteliukais alaus,ir pergalvokit taisykles.
Su kiekvienu mano ištartu žodžiu,stebėjau kaip vaikino veidas pamažu rimsta. Jo šypsena platėja ir iš akių galiu pasakyti,kad jam pagaliau atėjo supratimas,kokį šūdą jie čia susigalvojo.
-Ačiū Greisi,tai tikrai žiauriai man padėjo.
Vaikinas pakilo nuo kedės,žengdamas durų link,pakilau sekdama jį paskui palydėti.
-Tu šauni patarimų davėja ir šiaip labai protinga mergina. Beje labai seksuali ir aš visai mielai...
Neleidau jam pabaigti sakinio trenkdama per petį.
-Eik iš čia nenusišnekėjęs.
Louis garsiai nusijuokė,man atidarant kambario duris.
-Labanakt mažute.
-Labanakt Louis.
Išeidamas,paskui save uždarė duris.