If you don't then who will,love?

45.

***Kerol pov***

-Einu parukyt lelyte.
Pasilenkęs prie ausies sukuždėjo David,lynktelėjau šypteldama jam. Jam nuėjus atsidusau,kaip jis man atsibodo. Vienas galvos skausmas,o ir lovoje jis nebetoks pajėgus koks buvo. Pasiilgau Niall,išsitraukus mobilųjį telefoną patikrinau plačiai išsišiepdama. Atsidariau gautas žinutes,visgi jis manęs dar nepamiršo.
NIALL : Aš irgi tavęs pasiilgau.
Plačiai išsišiepiau,pakeldama akis į mane stebinčia draugę.
-Ko šitaip šypsaisi Kerol?
-Niall.
Sintija susiraukė.
-Niall? Ar jūs vėl brndraujat?
-Ne,na bent iki šiandienos nebendravom. Tačiau jis katik atsakė į mano žinutę.
-Manai jis tau atleido,kai tu jį šitaip įskaudinai?
Pavarčiau akis dramatiškai atsidusdama,jezus kokia ji dievabaimiška. Ji nebūtų mano draugė nuo vaikystės,aš tikrai su ja nebebendraučiau.
-Nieko aš jo neiskaudinau,žmonės būna išsiskiria Sintija.
-Tu nužudei jo vaiką.
-Pirmas dalykas,aš nebuvau garantuota,kad tas vaikas jo. O antras dalykas kaip galėjau nužudyti tai,kas dar nebuvo gimęs?
-Tu supranti,apie ką aš kalbu Kerol.
Nebetesiau pokalbio toliau,pasėmiau taurę su gėrimu priglausdama prie lūpų.
Jei jis būtų šitaip įskaudintas,kaip ji išsireiškė,nebūtų man atsakęs. O jis atsakė ir ne šiaip atsakė,o patvirtindamas,kad taip pat pasiilgo.
Na jei jau abu pasiilgom,reikia tai išspresti.

***Greisi pov***

Baigusi darbą iškarto nuėjau prie manęs jau laukiančio Niall. Apglėbęs mano pečius vaikinas pabučiavo į žandą paimdamas iš mano rankų tašę.
-O kur Liam?
-Laukia mūsų automobilyje su panele,taip kad neišsigask.
-Oh žinoma.
Niall buvo kažkoks tylus,gal be nuotaikos,o gal susimastęs? Nors aš irgi netryškau energija,buvau pavargusi dar nuo praeitos nakties. Tad pilnai suprantu ir jį. Visą kelionę namo mašinoje girdėjosi tik tyliai grojanti muzika ir bučinių garsai iš galo. Tai labai erzino,labai. Vien todėl automobiliui vos sustojus iš jo išlipau nužingsniuodama į butą. Užsidariau Niall kambaryje,dar neapsiverčia liežuvis jo vadinti mūsų kambriu. Vaikinas sugrįžo už nepilnų dešimties minučių,numetęs raktus,piniginę ir telefoną ant spintelės išėjo. Kaip spėju į dušą,jis tikrai labai pavargęs ir be nuotaikos,tačiau nekaltinu jo. Pati jaučiuos ne ką geriau,tad pasinaudojusi dušu po Niall iškarto krisiu į lovą. Manęs ryt laukia dar viena darbo naktis,aš privalau pailsėti. Kol rinkausi drabužius reikalingus nusinešti į vonią,suskambo vaikino mobilusis. Kas jam gali rašyti tokiam laike? Knieti pažiurėti,tačiau dar prieš kelias valandas mes būtent dėl to ir buvome susipykę,nemanau,kad man reikia jį tikrinti.
Susirinkusi viską išėjau iš kambario,Niall kaiptik išlindo iš vonios. Menkai šyptelėjom vienas kitam,apsikeisdami vietomis.
Kai po dvidešimties minučių grįžau į kambarį vaikino nebebuvo,kaip ir jo telefono. Tačiau ir automobilio rakteliai ir piniginė visdar gulėjo toje pačioje vietoje. Gal kas atsitiko?
Kelias minutes pavaiksčiojau po kambarį svarstydama,ar turėčiau eiti jo paieškoti? Tačiau puikiai žinau,kad jis namuose,tad nusprendžiau atsigulti į lovą ir jo palaukti. Nepamenu kada miegas mane nugalėjo,tačiau Niall aš nebesulaukiau.
Prabudau nuo nežmoniško karščio,Niall buvo prisispaudęs prie mano nugaros ranka tvirtai apkabinęs liemenį. Pasimuisčiau bandydama nors truputį nuo jo pasislink,tačiau tai padaryti buvo neimanoma. Nenoriu jo žadinti,jis taip gražiai miega,suėmusi anklodę nukėliau ją nuo savęs,apnuogindama kūną.
Idomu,kada jis vakar parėjo į kambarį?
Neskubėdama apsiverčiau į kitą šoną,taip atsidurdama veidas prieš veidą su juo. Koks jis gražus,kaip aš jį myliu. Jis ir mane,na gal nesu pilnai įsitikinusi,kad mane myli tačiau kažką man jaučia. Jis pasikvietė mane gyvent kartu,rūpinasi manim. Kokia laiminga šiuo metu jaučiuosi,negaliu suvaldyt šypsenos dabar jį stebėdama. Kuo ilgiau būnu su juo,tuo labiau pamirštu planus išvažiuot iš londono. Jis. Jis yra mano ateitis.
-Tu stebi mane miegantį.