If you don't then who will,love?

41

-Greisi tai ar sutinki grįžti į butą?
Niall paklausė manęs pakšteldamas man į kaktą.
-Visdar nežianu. Kaip vaikinai sureguos?
-Pirmas dalykas jie tave mėgsta. Antras dalykas,jie tavęs pasiilgo,trečias dalykas,niekam neidomu ką jie galvoja.
Sukrizenau nuo jo pasisakymo. Aš nežinau ar esu pasiruošusi gyvent su Niall. Aš norėčiau,man gera su juo,man gera tam bute,man patinka vaikinai. Tiesa sakant šitas kambarys tikrai mažas,plius Jon gyvena gatvės gale. Jei sužinotų Niall,manau dabar pat už plaukų ištemptų mane iš čia. Užsimerkiau įkvėpdama oro,jau pasiryžusi pasakyti Niall,kad aš sutinku,kai jo telefonas vėl suskambo.
-Ghrrgh...
Suurzgiau,priglausdama lūpas prie jo nuogos odos. Niall sukrizeno,priglausdamas telefoną prie ausies.
-Kas numirė Harroldinija?
-....
-Nu,kad aš nemiręs.
Kol Niall klausė,ką jam pasakoja draugas,liežuvio galiu braukiau per jo krūtinę karts nuo karto sužnybdama lūpomis maža odos plotelį. Vaikinas nesusivaldęs sudejavo,poto nusikeikė.
-Jo ble mane jaudina tavo balsas Harry.
-....
-Neverk grįšiu. Iki.
Numetęs telefoną ant žemės Niall apkabino mane,apversdamas ir visu kūnų užguldamas manajį.
-Tai erzinies ane?
-O aš maniau,kad aš tave jaudinu,o ne Harry.
Vos laikydama šypsnį,atsakiau jam žiūrėdama tiesiai į akis.
-Tuojaus aš tau parodysiu,kas jaudina mane.
Nespėjau net prasižiot,kai vaikino lūpos uždengė manasias. Niall nenutraukdamas bučinio,atsikratė savo trumpikių ir mano šortų,delnu nesmarkiai suimdamas tarpkojį. Kūnas lyg nuspaudus mygtuką,užsiliepsnojo aistra.Dubenį kylstelėjau link jo,taip jį kviesdama,nagais smarkiai įsikabinau į jo pečius.
-Niall...
Suinksčiau riesdama kūną. Vaikinas atsitraukė,jo lūpos pabrinkę nuo bučinių,skruostai paraudę,akys blizga.
-Ar sutinki Greisi?
-Taip nesažininga Niall.
-Meilėje ir kare visos priemonės pateisinamos.
Viskas. Protas pasišalino,viską užvaldė ir viskam vadovavo širdis. "MEILĖJE IR KARE VISOS PRIEMONĖS PATEISINAMOS"..."MEILĖJE IR KARE"..."MEILĖJE..."
-Sutinku.
-Mano mažutė.
Niall vėl užgulė mano kūną,pradėdamas švelniai bučiuoti kaklą. Užmerkusi akis pasidaviau pojučiams,kol mintyse vėl ir vėl jau gal šimtajį kartą sukosi vienas sakinys. ,,Meilėje ir kare visos priemonės pateisinamos.,,

***Niall pov***

Stovėjau prie savo automobilio laukdamas merginos. Aš jau sunešiau jos daiktus,o ji užtruko pas kažkokią Rositą, norėdama pranešti,kad išsikrausto.
Manau turėčiau paskambinti vaikinamas ir pranešti,kad parvažiuosiu ne vienas. Mano palnaus sugadino ta pati mergina iš šios dienos ryto. Ji parėjo gatve,vietoje to,kad įeitų į kiemą ir dingtų name,ji plačiai nusišypsojo stabtelėjo prie manęs. Jei tiksliai pamenu,jos vardas Steisi,ir ji jau mane erzina.
-Išvyksti?
Pasitvarkiusi plaukus atsistojo prie pat manęs,mergina apsitempusi trumpą suknele,kuri paliko tikrai mažai vietos fantazijai.
-Kaip ir laikas jau.
Pasitaisiau  savo akinius nuo saulės,atsiremdamas į automobilį.
-Tu Greisi vaikinas?
-Na nežinau,ar ji atsivesdavo daugiau vaikinų į šį namą?
-Ne. Tu gal tik trečias.
Aš puikiai žinau,kad ji meluoja. O gal ne? Gal pas Greisi tikrai vaiksčiojo kiti vaikinai? Šiektiek susiraukiau,slėpdamas emocijas. Namo durys trynktelėjo,kartu su Steisi pasukom galvas link jų,link mūsų atidinėjo mergina,suraukusi antakius. Piktai nužvelgusi mane,ji atsistojo šalia Steisi. Jos abi atrodė tarsi diena ir naktis,Steisi tokia ryški,akį traukianti ir gan išaukianti išvaizda turėtų kaip ir užgožti Greisi paprastumą. Tačiau viskas ištikrųjų kitaip,daili,lengvai krentanti mano mergaitės suknelė suteikia jai seksualumo,o netvarkingai sušukuoti plaukai žaismingumo. Tuo tarpu Steisi tobulumas,yra nuobodus ir atstumiantis.
-Na,ką jūs?
Piktu balsu Greisi kreipėsi į mus,tačiau į mane nežiūrėjo. Sukryžiavusi rankas ant krūtinės paniekos pilnu žvilgsniu stebėjo merginą.
-Nieko,pasiteiravau Niall ar jau išvyksta.
-O jis išvyksta,ar nusprendė dar pabūt?
Negaliu suvaldyt šypsnio,Greisi tiek pavydi,kad jos plaukai pradės tuojaus naturaliai garbanotis. Perbraukiau liežuviu per dantis sukrizendamas,metas gal šiektiek pasilinksminti.
-Nežianau mažute,turbūt,kad išvykstu. Steisi kaiptik minėjo,kad pas tave užeina dar pora vaikinų.
Greisi žengtelėjo atgal,apsilaižydama lūpas.Jos žvilgsnis kuriuo ji dabar žvelgė į priešais ją stovinčia merginą,turėtų mažų mažiausiai suteikti fizinį skausmą.
Tuo tarpu Steisi,nuleido akis,susikoncentruodama į akmenukus šalia jos kojos. Veidas išraudo,merginos rankų pirštai nežymiai virpėjo.
-Kas per vaikinai pas mane buvo užėja Steisi? Ir kada? Aš čia kiek pamenu gyvenau vos kelias dienas.
-Aš. Aš maniau,kad tie kur.
-Ko tu čia myki? Konkrečiau.
-Aš nežinau. Turiu eit. Iki.
Apsisukusi Steisi dingo name už durų.Greisi vis stebėjo uždarytas duris, smarkiai kvėpuodama. Staigiai atsisukusi piktai pažvelgė į mane.
-Dar pasakyk,kad tu tiki?
-Ne mažute.
Žengęs link jos apkabinau jos liemenį,pakšteldamas jai į kaktą.
-Tiesiog norėjau pažiūrėti kaip reguosi,ir kaip viskas baigsis.
-Pasilinksmint užsimanei?
-Ne Greisi. Na gal truputį. Važiuojam namo.
Ji sukrizeno,įlipdama į automobilį. Išvažiavau į pagrindinį kelią pasukdamas galvą į ją.
-Greisi ar...
-Blynų aš nekepsiu.
Neleidusi man net pabaigti sakinio,garsiai ištarė nusijuokdama.