If you don't then who will,love?

27.

-Kas buvo toliau Greisi?
-Aš pabėgau iš globos namų ir apsigyvenau su Jon.
-Ir?
-Na ir viskas keitėsi. Aš maniau,kad jis mane myli. Buvau šventai įsitikinusi,kad jis mano vienintelis ir nepakeičiamas,kad su juo kursiu šeimą.
Niall kandžiojo lūpas piktai dūsaudamas.
-Ir?
- Ir viskas keitėsi. Jis pradėjo mane žeminti,tyčiotis,kad esu niekam tikusi ir nereikalinga,mat net tėvai mane paliko.
Sukandau lūpą nutildama ir nuleisdama akis,vienišos ašaros pabiro man iš akių.Pajaučiau,kai žydraakis atsisėda šalia manęs,apglėbdamas pečius. Jo švelnios lūpos bučiuoja mano viršugalvį,o didelis delnas glosto nugarą.
-Nurimk mažute,gali nepasakoti,jei tau persunku.
Šnirpštelėjusi nosimi pakėliau akis į vaikiną.
-Ne Niall,noriu kamnors pagaliau papasakoti viską,nes nemanau,kad kadanors daugiau prisiversiu.
-Neskubėk. Eikš.
Vaikinas išsitiesė lovoje,atsitemdamas į atlošą. Viena ranka prisitraukė ir mane,apkabindamas per liemenį. Atsirėmiau į jo petį atsiguldama šonu šalia jo,supyniau mūsų rankų pirštus. Jausti Niall šalia savęs buvo nepakartojamas jausmas,jo retai rodomas švelnumas ir globėjiškumas. Jo tikras rūpestis,o svarbiausia šalia jo jaučiausi saugi.Dar kelias minutes patylėjusi pradėjau tęsti pasakojimą.
-O tada pasidarė dar blogiau. Aš sužinojau,kuo jis užsiima. Jon buvo kažkokios gaujos dalis,jis pardavinėdavo narkotikus ir užsiimdavo vagystėm.Išpat pradžių nesupratau,kad bando įtraukti ir mane į tai,o kai supratau prasidėjo pykčiai.
-Ar jis tave mušė?
Užsimerkusi kurį laiką tylėjau.
-Taip.
Jaučiu,kaip Niall kūnas įsitempia jis sugrežia dantimis.Truputį smarkiau spusteliu jo ranką.
-Nurimk.
-Kaip galima nurimt Greisi? Jis kėlė prieš tave ranką!Jei aš jį sutiksiu...
-Baik mažyti.
Šūdas! Kaip aš jį pavadinau? Nereikia mažybinių vardų jam! Jis mane taip vadina,bet mane ir kiti trys vaikinai taip vadina, bet tai perdaug intymu man jį taip vadint.
-Iš kur tas randas?
Niall pertraukė mano mintis,jo kūnas buvo šiektiek atsipalaidavęs.
-Kai supratau kas per vienas yra ištikrųjų Jon,nusprendžiau pabėgti nuo jo. Kelis kartus tai padaryti pavyko nesėkmingai,tada atsipirkau tik keliomis mėlynėmis ir sumušimais. O lemtingajį kartą,bėgau iš namų naktį,jam grįžus namo išgėrusiam. Aš maniau,kad jis jau miega,tad tyliai susidėjau kuprinę ir maniau išeisiu iš namų,o kol jis atsikels aš jau busiu tolokai pasprukusi. Kaip aš klydau Niall...
Iš akių vėl pabiro ašaros prisiminus lemtingą naktį.

[Greisi prisiminimai]

Užsimečiau sportinius batelius ir į rankas pasėmiau kuprinę,tyliai atrakinau duris. Staigus skausmas atitraukė mane nuo durų,Jon smarkiai suėmęs plaukus tempė mane atgal.
-Kur susiruošei?
Neturėjau ką jam atsakyti,tiesiog tylėjau laukdama eilinio smūgio.
-Nusprendei pabėgti nuo manęs nedėkinga kale?Žertva.
Vaikinas trenkė man į galvą iš kumsčio,trenkiausi į sieną. Jon vėl suimė mane už plaukų tysdamas į namo rūsį. Smarkiai stumtelėjo, nukritau ant šalto betono. Jis nieko nelaukdamas nuplėšė mano striukę ir po ja buvusį džemperį,drebėjau tiek iš baimės tiek ir iš šalčio.
-Jon prašau nereikia.
-Tylėk nedėkinga kurva.
Vėl smugis tik šį kartą į veidą. Jon iš kažkur išsitraukė metalinį strypą,bandžiau pakilti ir pasitraukt. Tačiau klūptelėjau,staigus skausmas nugaroje privertė mane sucypti ,dar vienas smūgis į galvą. Tamsa.

[Dabartis]

-Kai kitą rytą atgavusi samonę prabudau,namuose jo nebuvo. Jau nustojusią kraujuoti nugarą,aprišau paklode kuria radau,apsivilkau. Pasėmusi butiniausius daiktus sprukau iš namo neatsigręždama atgal. Po kurio laiko sužinojau,kad tą naktį jį sugavo policija vogiantį ir uždarė,jis gavo dvejus metus.Ir jį pamačiau tik šiandieną,tokia mano istorija Niall.
Vaikinas atsisėdo ant lovos,pasisodindamas mane ant kelių,dideliais delnais suimė mano veidą,nyksčiais valydamas riedančias ašaras.
-Išsiverk mažute.
Po jo žodžių jausmai paėmė viršų,nesigėdindama pradėjau kukčioti,kol jis glostė mano kūną.