If you don't then who will,love?

89.

Penktadienį rytą jau atsikėliau gan irzli. Aš ištikrųjų labai jaudinuos dėl susitikimo su Niall tėvais, o dar ir kelionė gan ilga. Ir skrydis su lėktuvu, aš beabejo jam nesakiau, kad nesu skridusi. Ech...
Vakar dieną su Louis buvau nuvykusi pas daktarus. Beabejo prieš tai aprėkiau vaikiną už nenulaikomą liežuvį už dantų. Tačiau daktarės žodžiai privertė pamiršti visus pykčius ant vaikino. Aš laukiuosi jau devinta savaitė. Vadinasi pastojau dar anksčiau nei Niall pradėjo tyčia "baigti" manyje.Kaip tai atsitiko? Dabar jau nebesvarbu. Mano pilvelyje gyvena mūsų kūdikis.

***Kerol pov***

-Kerol ar tu visai durna? Kokių šūdinų melodramų prisižiūrėjai? Tu gali dviem žmonėm sugadinti gyvenimą!
Sintija rėkė ant manęs,sukryžiavusi rankas ant krūtinės. Kokia ji užknisanti.
-Nieko aš nesugadinsiu, man reikia Niall ir aš jį turėsiu.
-Per prievarta laiminga nebūsi Kerol.
-Gana! Užteks tau pasakoti kaip man gyvent. Dar nors žodis apie tai, galėsi eiti iš buto į gatvę!

***Niall pov***

-Mažute ar tau viskas gerai?
Greisi smarkiai drebėjo mums įlipus į lėktuvą. Jos veidas išbalęs,o akys pilnos baimės.
-Niall, aš niekada nesu skridusi lėktuvu.
-Ir? Ta prasme princese, ar tu bijai?
-Labai.
-Greisi viskas bus gerai,mes skrisim vos daugiau nei valandą. Juk tu žinai,kad aš neleisiu, jog tau kasnors atsitiktų?
-Žinau Niall.
Mergina smarkiai suspaudė mano ranką pilnai atsilošusi kėdėje užmerkė akis.

Išnuomotas automobilis mūsų jau laukė, atsiskaitęs su vaikinu, sudėjau lagaminus į bagažinę. Eidamas link durelių įkvėpiau pažysįtamo Mullingardo kvapo, nuostabūs septiniolika metų praleistų šiuose gatvėse. Viskas taip pažįstama , tačiau velniškai pasikeitę. Tiek daug pirmų kartų ir paslapčių saugo šie pastatai, medžiai, pačios gatvės.
Su plačia šypsena veide įlipau į automobilį pas manęs jau laukiančią Greisi. Tačiau merginos veidas privertė mane susiraukti.
-Mažute, ar tau viskas gerai?
-Man labai bloga Niall.
Ji tyliai ištarė prieš apsiverkdama. Nu kas per šūdas?
-Nebeverk Greisi. Gal atsigerti nori?
-Ne,viskas gerai. Važiuok.
Mergina užmerkė akis, priglaudusi delnus prie savo pilvo. Pirmą kartą matau žmogų,kuriam šitaip bloga po skrydžio. Kūrį laiką įdėmiai stebėjau giliai kvėpuojančią merginą. Puikiai suprantu, kad ji erzinasi,nes jai bloga,o mes vykstame pas mano tėvus. Ištiesęs ranką priliečiau jos skruostą,Greisi atmerkė akis pažiūrėdama į mane.
-Mažute nurimk. Važiuojam pavalgyti jei nori.
-Nenoriu Niall.
Ji piktai suburbėjo užsukdama galvą į kitą pusę. Mane suimė pyktis, tai erzina. Atsitraukiau nuo jos užvesdamas automobilį, Greisi tyliai atsiduso. Pasielgčiau labai blogai jeigu ją dabar nusivesčiau tiesiai pas savo tėvus. Ji tikrai atrodo prastai,tad patraukiau link miesto pakraštyje esančio parko.
Man sustabdžius automobilį, ši nenoriai pramerkė akis pažiūrėdama į mane. Dar labiau susiraukiau pamatęs jos akis. Kas per?
-Greisi tau tikrai labai negera. Tave reikia vežti  į ligoninę. Nemaniau, kad žmogui gali būti šitaip negera, nuo skrydžio.

***Greisi pov***

Niall išsigandęs žiūrėjo į mane. Tačiau jo tvirtai sukąstas žandikaulis išdavė jo rimtą ryžtą mane tikrai nuvežti į ligoninę. Ne ne, negali jis manęs ten vežti! Tada jis sužinos, kad aš laukiuosi ir mane manau pykina nuo to. Reikia kažkaip atsigauti. Uždėjau ranką ant jo šlaunies švelniai suspausdama.
-Viskas gerai Niall. Manau norėčiau atsigerti saldžios arbatos, tai turėtų padėti.
-Tu tuo tikra?
-Taip. Atleisk, kad viską gadinu.
-Negadini Greisi,viskas gerai. Atsigersim arbatos ir tada vyksim.
Vaikinas pirštų galais perbraukė man per skruostą truputėlį šypteldamas.
-Žinoma. Ar turi kokią mėgiamą savo jaunystės kavinę?
-Taip mažute. Būtent ten tave dabar ir nusivešiu.
-Gerai.