If you don't then who will,love?

65

***Greisi pov***

Kai prabudau,buvo jau gerokai po pietų. Ištikrųjų nenustebau neradusi Niall namuose,apskritai visame bute buvo mirtina tyla,gal išvis namuose nieko nėra? Galėčiau kurnors išeiti,vat tiesiog specialiai,tačiau lauke oras šiandien maišosi dangus su žeme. Nepamenu,kada šitaip smarkiai lijo,net išeiti parūkyti į balkoną nesinori. Apsivilkusi šiltus treningus,be tikslo slampinėjau po butą,išviriau vaikinams sriubos. Vis žvilgčiodama į laikrodį,laikas nevaldomai ėjo,o iš Niall visiškai jokių žinių. Galų gale,susisupusi į pledą atsisėdau svetainėje,nusprendusi pažiūrėti filmą.

***Niall pov***

Ką aš padariau? Kodėl? Kaip reikės pažiūrėt Greisi į akis?
Paslėpęs veidą delnuose sedėjau Kamilos namų visrtuvėje. Mergina su šypsena veide,apsivilkusi tik vos vos užpakaliuką dengiantį chalatą sukiojosi po patalpą .
-Kaip aš čia atsiduriau vakar?
-Nežinau,kaip atvykai iki namų,bet pasibeldei į mano duris,na o aš tave įsileidau.
Šūdas! Kaip man čia taip? Kodėl aš atvykau pas ją? Tai kur Greisi? Aš ją palikau vieną klube? Ji mane paliko?Mėšlas!
-Aha,ir ką mes poto?
-Tu nepameni ar ne?
-Blet jei prisiminčiau tavęs neklausinėčiau!
Surėkiau ant merginos persibraukdamas delnais per plaukus. Jai mat nėmotais,kad aš rėkiu,ji toliau šypsosi.
-Na,mes prisiminėm senus laikus.
-Konkrečiau?
-Na Niall,su visom smulkmenom?
-Mes dulkinomės?
-Mes mylėjomės Niall,o nesidulkinom.
Pakilau nuo kedės pastūmdamas stalą.
-Ne! Mes galėjome tiktai dulkintis,aš myliuosi tik su mylimom merginom. Tave aš dulkinau.
Pagriebęs savo piniginę ir telefoną palikau butą,trenkdamas durimis.

***Greisi pov***

Turbūt busiu labai įdomu filmą išsirinkus,nes užmigau. Prabudau tik tada,kai pajaučiau kad mane kažkas kelia ant rankų. Vos vos,nepastebimai pramerkiau akis pamatydama Niall šviesius plaukus. Vaikinas neskubėdamas nešė mane į kambarį,pamačiusi jį sveiką ir gyvą pasijutau geriau. Kai vaikinas švelniai su koja užtrenkė kambario duris mums esant viduje,tyliai ištariau.
-Pastatytk mane ant žemės. Aš nemiegu.
Niall krūptelėjo,nuleido mane ant žemės. Nusisukau nuo jo,prieidama prie spintos. Jis tylėjo,kol aš susiradau drabužius, nežinau kiek dabar valandų,ir ką man reikia daryti,tačiau jaučiuosi labai nesmagiai būdama su juo kambaryje šiuo metu. Tad pasėmiau pižamą,perėjau per kambarį,vis laukdama kol jis kanors man pasakys. Dėja,Niall stovėjo atsirėmęs nugara į spintelės kraštą,nuleidęs akis,tylėjo. Nieko netarusi palikau kambarį,užsidarydama vonioje.
Stengiausi joje praleisti kuo daugiau laiko. Gerklėje vėl stovi didžiulis gumulas,akys pilnos ašarų,Niall net nekalbėjo su manimi,jis net nesistengė pasakyti kažką. Ką jau kalbėti apie pasiaiškinimą kur praleido visą naktį.
Sukaupusi visą drąsą,nusprendžiau sugrįšti į kambarį. Niall sedėjo ant lovos krašto,veidą paslėpęs delnuose. Jo rankų raumenys įtempti,beveik visi krūmpliai prakirsti,šiektiek kruvini. Man jo taip gaila,norėčiau prieiti prie jo,pabučiuoti kiekvieną sužeidimą. Tačiau kartu esu ir labai pikta,pikta,kad jis nežinia kur praleido naktį,manęs net nepasigedęs. Pikta,kad jis visdar tyli ir mane tiesiog ignoruoja,bet labiausiai esu pikta,už jo vakar vakaro ištartus žodžius. Aš nesu kalė,aš nesu tokia. Kaip jis gali sakyti,kad myli,o poto išvadinti kale ir manimi nepasitikėti. Aš jam niekada nesuteikiau pagrindo manimi nepasitikėti,jis man vienintelis,jis mano gyvenimo prasmė.
Ašaros iš akių dingo,man kyla pyktis! Kodėl jis visdar tyli? Kodėl jis nieko nesako? Ar jis mano,kad man neskaudu?
Štai kodėl nenorėjau jokių jausmų! Vien dėl to,kad aš atsiduodu visa širdimi. Aš parodau savo pažeidžiamumą,aš parodau,kaip man tas žmogus reikalingas. Ir dabar pati kenčiu! Velniai rautų,aš nežadu čia stovėti ir laukti jo žodžių kaip išganymo. Pasėmiau nuo spintelės cigaretes,palietus durų rankeną,pagaliau išgirdau Niall lužinėjantį balsą.
-Greisi ar galime pasikalbėti?