If you don't then who will,love?

79.

Niall kita ranka stumtelėjo mane į šoną,taip atsiradau jam už nugaros. Užsimojęls jis dar kartą trenkė tiesiai Jon į veidą.
-Ar nesupratai,ką tau sakė mergina? Neliest jos! Ar dar permažai ją sužeidei gaidį tu? Tai šok prieš mane,ar naglas tik prieš merginas šokinėti?
Nespėjus Jon nieko atsakyti,vaikinas spyrė jam į pilvą. Šis susmuko ant žemės inkšdamas iš skausmo,Niall apžergęs jo kūną suimė už maikutės apykaklės.
-Žąsine paleisk,nieko aš jai dabar nepadariau!
-Esminė klaida,dabar.
Niall vėl smogė tiesiai į veidą,apsitaškydamas krauju.
-O už tai ką padarei prieš tai,išvis tave maža užmušt.
Nebegaliu to stebėti,jis jį tikrai užmuš. Žengiau link jo,suimdama jo įsitempusį petį.
-Paleisk jį Niall,tu jį užmuši.
Atsukęs piktą veidą į mane,vaikinas įdėmiai mane nužvelgė.
-Ar jis tavęs nesužeidė?
-Ne,viskas gerai. Neprisidaryk bėdų,einam.
Niall paleido Jon apykaklę,piktai jį stebėdamas. Pakilęs,dar spyrė jam į šoną. Vaikinas sucypė susimdamas už liemens. Jo veidu tekėjo kraujas,vaizdas kraupus,bet gailesčio man nekeliantis. Panašioje kraujo baloje,prieš kelis metus jis mane paliko rusyje numirti. Sugriebiau Niall riešą temdama jį link durų. Vos įvedžiau jį į vidų,vaikinas tvirtai suspaudė mano petį atsukdamas į save. Jo dideli delnai suimė mano veidą, įdėmiai į jį pažiurėjas kreipėsi.
-Ar tau tikrai viskas gerai?
-Taip.
-Aš taip išsigandau,tavęs negalima palikti nei keliom minutėm Greisi.
Niall suglaudė mūsų kaktas,visdar garsiai kvėpuodamas. Jo pilkšvi marškinėliai buvo aptaškyti krauju,iš krumplių bėgo kraujas.
-Paimk raktą nuo personalo tualeto,nusiprausk. Aš privalau grįšti,nes prisidarysiu problemų. Pakalbėsim vėliau.
-Gerai.
Niall atsitraukė,aš jam padaviau raktą,prieš nubėgdama kolidoriumi į salę.

***Niall pov***

Vos susivaldžiau nesugrįžęs atgal į rūkomajį ir neužmušęs to gaidžio,bet Greisi teisi,pats prisidarysiu sau problemų.
Sugrįžęs į salę radau mergina laukiančia manęs. Jos veidas liudnas,ji nervingai kramto lūpą. Priėjas prie jo suimiau riešą,netaręs nei žodžio išsivedžiau ją iš salės. Greisi tylėjo visą kelią iki pat automobilio,lyg šnyrpštelėjo nosimi.
-Kas tau?
Kreipiausi į merginą mums įsėdus į mašiną.
-Ryt paskutinė mano darbo diena čia. Mane atleido.
Susiraukiau,nors tiesą pasakius labai apsidžiaugiau.
-Kodėl?
-Nes,menedžeris gavo skunda,kad aš pamirštu ale savo staliukus. Keistai dinginėju darbo metu. Čia tu kaltas Niall.
-Ką?
-Taip.
-Leisk priminti,kad šį vakarą ilgai kalbėjaisi su savo senuoju frajeriu.
-Nepradėk.
Mergina nusisuko į langą,susmukdama sedynėje. Užvedžiau automobilį,pasukdamas namų link. Ir šaunu! Lai ji neerzina manęs ir neburbuliuoja,pagaliau pasiekiau savo,ji tam klube nebedirbs.

Bute visdar vaidindama piktą Greisi užsidarė vonioje. Kokia erzinanti ji!
Kadangdi Louis nėra namuose pasinaudojau jo kambaryje esančiu dušu. Man grįžus į kambarį merginos dar nebuvo,tad atsiguliau į lovą laukdamas jos. Greisi parėjo kūną užsidengusi tik dideliu rankšluosčiu,per nuleistas blakstienas stebėjau kaip ji susiranda spintoje apatinius ir išsitraukia mano maikutę. Vadinasi nėra tokia pikta,kokia vaidina.
Išjungusi šviesą ji sustojo prie lovos,tyliai paklausdama.
-Ką tu čia darai?
-Guliu lovoje?
-Taip,bet tu guli mano pusėje.
-Šyldau tau.
-Aš jau atėjau,prašau pasislink.
Net tamsoje galiu įžiurėti jos šypseną. Pasitraukiau iš jos pusės,leisdamas jai atsigulti. Tas nepakartojamas mėtų kvapas,vedantis iš proto. Prisiglaudžiau prie merginos,pabučiuodamas jai į petį.
-Ar tu visdar pyksti ant manęs dėl neaiškių priežasčių?
-Nepykstu aš Niall. Aš tiesiog susinervinau. Iš ko man reikės gyventi?
-Susirasi kitą darbą mažute. Vasara beveik baigėsi,visi studentai sugrįš į mokslus,atsiras laisvų darbo vietų. Ko tu čia nervuojiesi? O ir šiaip,kelias savaites gali praleisti tik su manim. Galėtume per tą laiką išsinuomuot butą ir nuvykti prie jūros.
-Už kokius pinigus?
-Už tavo vaikino?
Ji tyliai prunkštelėjo pasimuistydama lovoje. Pakišau ranką po jos maikute uždėdamas delną ant ploksčio pilvuko.
-Nežinau pagalvosiu.
-Mhm.
Greisi savo delniuką uždėjo ant manojo,kol aš lėtai glosčiau jos pilvą.
-Mažute?
-Ką?
-Ar tau neveluoja tos dienos?
-Ką? Ne. Dar neturi jų būti. O kas yra?
Pasimetusiu balsu atsakė mergina. Na nenuostabu,mano klausimas tikrai netikėtas. Negi ji visdar nepastojo? Jau praėjo beveik trys savaitės.
-Ne nieko,tik paklausiau. Miegok angele.
Švelniai pakštelėjau jai į petį,klausydamas kaip jos kvėpavimas rimsta.