Kitokie

4 skyrius

Namas iš išorės atrodė labai mažas, bet užėjus į namą pastebėjau, kad šis namas milžiniškas. Mūsų jau laukė moteris, su kuria kaip spėju man teko garbė susipažinti, kai ji įlindo į mano galvą. Deividas priėjęs prie jos apsikabino ją ir kažką jai susnibždėjo į ausį. Tai išgirdusi ji tik nusijuokė.
- Gerai Deividai palydėk mūsų svečia iki svečių kambario,- tarė ji sūnui.
- Ar galiu pamatyti Luką?- stengiausi kuo mandagiau paklausti.
- Ak taip pamiršau, eime palydėsiu su juom susitikti. Deividai visdėlto eik pailsėti, aš pati ją nuvesiu iki jos kambario.
- Gerai mama,- tai taręs jis keistai pažvelgė į mane.
Tai privertė mane nusipurtyti iš baimės jausmo. Jis man tikrai kelia baime.
- Eime, Kamile?- ir pažvelgė į mane susirūpinusiu žvilgsniu.
- Iš kur žinote mano vardą?- paklausiau, kai buvome gan toli nuėjusios nuo pagrindinio įėjimo.
- Ak atleisk aš tai perskaičiau tavo mintyse, o tu tai sugebi?
- Taip sugebu, bet man nepatinka landžioti po kitų mintis. O jūs taip ir neprisistatėte,- mandagiai jai priminiau.
- Visai pamiršau, aš Margareta.
Ir mes priėjome duris, Margareta man tarė:
- Jis šiek tiek nervingas ir nelabai bevaldo savo galias, tad būk atsargi.
- Kai pirma kartą susitikome, jis vos manęs nesuėdė,- ji nusišypsojusi atidarė duris.
Aš užėjau į vidų, Margareta pasiliko už durų. Apsižvalgiusi po kambarį pamačiau kampe gulintį Luką. Jis buvo nuogas, teisingai sakė Margareta, kad jis nebevaldo pasikeitimų. Bet vistiek priėjau prie Luko ir švelniai paliečiau jo petį. Jis suvirpėjo nuo mano prisilietimo, jo kvėpavimas smarkiai padažnėjo. O ne jis virsta vilku. Jam pradėjo iš lėto augti kailis, jis pradėjo keistis. Man pasidarė baisu, bet ir smalsu ką jis man padarys. Baigęs tranformaciją jis lėtai atsistojo. Lėtai apsižvalgė po kambarį ir pamatė mane. Jis pradėjo urgzti, bet aš nesijudinau iš vietos. Tada jis mane puolė ir abu nukritome ant grindų.
- Kodėl kai mes susitinkame ir kai esi vilkas tu mane nori suėsti?- pašaipiai jo paklausiau.
Tada jis mane atpažino ir pradėjo laižyti man veidą.
- Na gerai gerai aš tavęs irgi pasiilgau, bet atvirsk žmogumi, kad galėtume pasišnekėti.
Jis tik papurtė galvą, tada prisiminiau, kad jis neturi drabužių, o prieš mane jis nenori būti nuogas.
- Gerai tuoj parūpinsiu tau drabužių,- man atsistojus eiti jis švelniai priglaudė savo snukį man prie rankos,- nebijok viskas bus mums gerai.
Tai tarusi atidariau duris prie kurių stovėjo Margareta su paruoštais drabužiais.
- Tikiuosi, kad jie tiks jam,- ir šiltai nusišypsojo man.
- Ačiū.
Paėmusi drabužius įėjau į kambarį, kur buvo Lukas. Padėjau šalia jo drabužius, bet jis nesirengė.
- Na gerai nusisuksiu.
- Tuoj apsirengsiu,- atpažinau Luko balsą ir jau norėjau pulti jį apsikabinti,- net nedrįsk Kamile atsisukti kol pats tavęs neatgrešiu.
- Gerai tėtuk,- nusišypsojau sau tai tarusi.
Bet jis suregavo į tai ir greitai atsukęs į save prisitraukė mane arčiau apglėbdamas per liemenį.
- Aš tau niekada nebūsiu tėtuku,- tai taręs jis prisilietė savo lūpomis prie manųjų.
Aš nesugebėjau neatsakyti jam į tai. Užšokau ant jo kojomis apsivydama jo juosmenį, o rankomis kaklą. Jis nusišypsojo ir apdovanojo mane dar vienu karštu bučiniu. Bet atsitraukė nuo mano lūpų, kai aš pradėjau norėti daugiau nei bučinių.
- Šiandienai užteks, net nežinojau, kad tu taip sugebi,- nusišypsojęs tarė jis visdar laikydamas mane ant rankų.
- Prižadėk, kad nebepaliksi manęs ir sužinosi daugiau, ką moku,- su paslaptinga šypsena tariau jam, jau siekdama jo lūpų.
- Man tai kelia įtarimą, ką padarei senąjai Kamilei?- neleidęs man vėl jo pabučiuoti paklausė.
- Pasiilgau tavęs Lukai, man trūksta tavo meilės,- po šių žodžių man pagaliau pavyko pasiekti jo lūpas.
Bet jis numetė mane nuo savo juosmens ir tarė:
- Eik pailsėk ir pagalvok ką dabar pasakei,- ir jis mane išstūmė pro duris.
Margareta net neklausė, kas nutiko tik palydėjo iki kambario. Buvau labai supykusi, bet per daug pavargusi, kad įstengčiau mąstyti. Vos tik atsigulusi užmigau.