Kitokie

28 skyrius

Ėjome gan ilgai ir pradėjo temti.
- Manau turėtume čia pernakvoti,- ramiai tarė Lukas.
- Reikia malkų, kad galėtume užkurti laužą,- pritariau jam.
- Tuoj pat parūpinsiu jų, o jūs ką nors padarykite dėl gultų,- linksmai tarė Laurynas.
- Gerai,- atsakiusi sukaupiau jėgas ir man ištiesus rankas pradėjo kurtis keturi gultai.
Man baigus Sofi pradėjo ploti ir sužavėta tarė:
- O tu tikrai kieta, nežinojau, kad taip sugebi.
- Visada būna pirmas kartas,- linksmai jai atsakiau.
- Štai malkos,- sugrįžęs Laurynas sukrovė jas į krūvelę,- man įdomu, kaip jas uždegsime.
Pavarčiau akis ir ištiesusi ranką sušnabždėjau ,, ugnis". Po kelių sekundžių užsidegė liepsna. Tai padariusi, nusprendžiau prisėsti ir prisėdau ant vieno iš gultų.
- Kamile, ar tau viskas gerai?- priėjęs paklausė Lukas.
- Aš tik pavargau,- ramiai atsakiau jam ir buvau stipriai apkabinta.
Jo kūnas skleidė malonią šilumą, dėl to taip mėgau apsikabinimus su savuoju vilku.
- Myliu tave,- Lukas tyliai sušnabždėjo man į plaukus.
- Aš tave taip pat myliu,- ir pasijutau daug lengviau tai tarusi.
- Ei, judu laikas valgyti,- nutraukė mumis Sofija.
- Gerai,- abu tarę atsitraukėme vienas nuo kito.
Kai pavalgėme aš nuėjau miegoti, nes buvau pavargusi ir iš karto užmigau.
Jau trečią kartą sapnuoju savo mažylę. Šį kartą ji vilki juodą suknelę ir pažvelgusi į mane ji pradeda verkti, aš prieinu prie jos. Ji visdar verkia, tik dabar stipriau aš ją apkabinu ir tyliai paklausiu:
- Kas nutiko mažyte?
- Mamyte tu mirsi jei bandysi nužudyti blogąjį senelį, jus visi mirsite.
- Tai kaip man jį pašalinti,- tyliai paklausiu savo dukrelės.
- Jūs turit pašalinti vieną merginą, kurios vardas Samanta, ji tik apsimetė jūsų drauge, bet dabar ji padeda seneliui. Ji specialiai tave atvedė pas senelį Marką ir ji pakvietė tą vaikiną, kuris sugavo tave.
- Tai jei nužudysiu ją, Tomas mirs?
- Taip nes jis nesugeba pats išsigydyti.
- Ačiū mažute,- ir stipriai apkabinusi dukterį pabundu.
Kai pabudau visi į mane žvelgė keistai, pirma prakalbo Sofija:
- Kamile, mums įdomu su kuom tu kalbėjai?
Aš nežinojau, ką jai atsakyti, tik nužvelgiau juos visus ir pastebėjau Luko šypsena po to jis paklausė:
- Vėl sapnavai ją?
- Taip sapnavau mūsų dukterį ir ji sakė, kad turime nužudyti Samanatą,- nusišypsojusi atsakiau.
- O apie ką judu kalbate?- sutrikusi paklausė draugė.
Ir pradėjau jai pasakoti, kas nutiko per tą laiką kol buvome atskirai. Kai baigiau pasakoti ji tylėjo, kaip ir Laurynas, bei Lukas. Aš tik atsidusau ir tariau:
- Manau, kad jau turime eiti miegoti, nes bus sunku nužudyti Samantą.
Visi palinkčiojo ir nuėjo prie gultų, aš taip pat ir greitai vėl užmigau.