Kitokie

5 skyrius

Kai pabudau buvo visdar tamsu. Aš norėjau, kad Lukas būtų šalia manęs. Tai šiek tiek savanaudiška, bet jis man kaip oras, aš jį be galo myliu. Ir visus mano planų planavimus nutraukė beldimas į duris. Nuėjau pažiūrėti, kad beldžia. Kaip ir maniau tai buvo Deividas, mane pamatęs jis nusišypsojo, tada prisiminiau, kad prieš eidama miegoti nusirengiau. Mėginau uždaryti duris, bet jis buvo stipresnis už mane.
- Net nedrįsk man prieš nosį uždaryti durų,- tai taręs jis sugriebė mane ir nunešė į lovą, bet paliko mane taip gulėti tik su apatiniais.
- Ko tu nori?
- Aš atėjau tik pasikalbėti, bet dabar tave reiks nubausti,- ir pasiguldė mane ant savo kelių, veidu į grindis.
- Net nedrįsk manęs liesti,- tai tarusi pradėjau muistyti.
Tada pajutau skaudų smūgi. Jis trenkė man per užpakalį.
- Jau išdrįsau,- tai tardamas jis dar kartą trenkė man.
- Liaukis man skauda,- norėjau sprukti, bet jis tvirtai laikė mane.
- Bausmės tokia ir esmė. Kai suteiksiu tau skausmo tu aprimsi. Ir man bus lengviau...
Jį nutraukė į kambarį įsiveržęs Lukas.
- Trauk rankas nuo jos, aš tik galiu ją liesti,- vos valdydamas pyktį tarė Lukas.
Tada Deividas trenkė dar vieną skaudų smūgį specialiai erzindamas Luką. Pažvelgiau į Luką su jau pradėjusiomis kauptis ašaromis.
- Na gerai pasilinksmink su ja, aš ją jau nubaudžiau,- tai taręs Deividas paguldė mane į lovą ir mėgino išeiti, bet jį prisitraukė Lukas.
- Jei dar kartą ją paliesi aš tave užmušiu ir man nerūpi, kad esi Margaretos sūnus. Ji,- parodė į mane,- yra mano. O dabar dink.
Deividas išėjo iš kambario su pašaipia šypsena. Prisiartinęs prie lovos Lukas pažvelgė į mane be galo supykęs.
- Kodėl tu visada pakliūni į pavojų?- jau pavargęs paklausė jis.
- Kad tu mane gelbėtum,- ir pačiupusi už rankos jį prisitraukiau.
- Aš maniau, kad nespėsiu ir jis tavimi pasinaudos,- lėtai pradėjo bučiuoti mane jis tai tardamas.
- Jam niekada neleisčiau pasinaudot manimi. Tu esi tas žmogus, kuriam leisčiau viską su manimi daryti.
Pradėjau atseginėti jo marškinius, kol jis visdar mane švelniai bučiavo. Staiga jis mane sustabdė, aš pažvelgiau jam į akis ir jis paklausė manęs:
- Ar tu tikrai šito nori?
- Taip,- ir prisitraukusi jo veidą įsisiurbiau į jo lūpas.
Jis atsitraukė ir dar paklausė:
- O jeigu tu pastosi?
- Man bus didelis malonumas žinoti, kad nešioju mūsų vaiką.
Ir baigiau atseginėti jo marškinius. Jis tik nusišypsojo ir pats baigė nusirengti. Tada pradėjo bučiuoti visą mano kūną, kas vyko toliau nepamenu nes buvau pagauta euforijos. Bet ryte pabudau šalia Luko jis laikė mane apkabinęs. Jis buvo toks gražus, jei pasaulis būtų kitoks mes net nepažinotume vienas kito. Jis bendrautų tik su gražuolėmis, bet manęs pilkos pelytės net nepastebėtų. O kam jam bendraut su tokia kaip aš ir dar jaunesne penkiais metais. Jis galėtų turėti bet kurią, o dabar turi tik mane. Tarp mūsų didžiulis amžiaus skirtumas ir jis jau nori turėti šeimą. O kas aš? Aš visdar vaikas. Nutekėjusi sūri ašara mano skruostu palietė ir jo petį. Tai jį pabudino ir jis paklausė:
- Kodėl verki? Ar kas blogai vakar buvo?
- Vakar viskas buvo gerai, o verkiu dėl to kad tu nebūtum su manimi jei pasaulis būtų kitoks,- viena ašara pavirto daugybę ašarų.
- Nekalbėk niekų, mes esam sukurti vienas kitam,- tai taręs jis prisitraukė mane dar arčiau ir pradėjo bučiuoti mane taip karštai kaip nebuvo dar bučiavęs.
Tada lauke pajutau labai stiprią energiją ir atsitraukiau nuo Luko.
- Kažką pajautei?
- Taip labai stiprią energiją. Turime sužinoti kieno ji.
Tad puoliau rengtis, Lukas atsidusęs taip pat pradėjo rengtis. Kai nusileidome laiptais žemyn prie durų stovėjo mergina tai jos energiją ką tik pajaučiau.