Kitokie

7 skyrius

Pabudusi vis dar jaučiau šiltą jo kūną. Netyčia perbraukiau per jo pilvą. Jo ranka sustabdė manąja. Pakėlusi galvą pastebėjau plačią jo šypseną.
- Labas rytas,- tai taręs jis švelniai pakštelėjo man į lūpas.
- Sveikas,- tai tarusi atsitūpiu jam ant pilvo.
- Ir ką pasakysi tokioje padėtyje?- jis švelniai pradėjo praukti pirštu per mano nuogą odą.
- Myliu tave, ar to užteks?- ir prigludusi prie jo pabučiuoju jį tiesiai į lūpas.
Jis staigiai apvertė mane ant nugaros. Ir pradėjo mane glamonėti, bet staiga man sudūrė pilvo apačią. Aš atstūmiau Luką nuo savęs, jis susirūpines pritūpė šalia manęs paklausė:
- Kas nutiko?
- Suskaudo pilvo apačią. Man reikia Margaretos.
- Bet tau reikia apsirengti.
Ir iš lėto kuo atsargiau pradėjo jis mane rengti. Tada mano ranka netyčia nuslinko ant pilvo ir pajaučiau mažyte energiją. Ne to negali būti man pasivaideno. Lukas baigęs mane rengti, švelniai paėmė mane ant rankų ir išnešė pas Margareta, kuri dirbo savo kabinete. Lukui įpuolus į kabineta su manim ant rankų ji liepė jam paguldyti mane ant stalo, o pačiam išeiti. Jis nenorėjo palikti manęs čia, bet aš jam susnabždėjau:
- Viskas bus gerai,- ir jis išėjo iš kambario.
- Kas nutiko?- susirūpinusi paklausė Margareta.
- Man sudūrė pilvo apačią.
Margareta pakėlė mano palaidine ir pradėjo tyrinėti mano pilvą. Ji švelniai paspaudė man pilvą ir paklausė:
- Ar tau skauda, kai aš liečiu tavo pilvą.
- Ne neskauda.
- O gal Lukas persistengė ir tau pradėjo skaudėti?
- Mes to nedarėme,- atsisėdusi vėl uždedu ranką sau ant pilvo ir pajaučiu tą silpnutę energiją.
- Kamile ką jauti?- susidomėjusi paklausė Margareta.
- Silpną energiją, bet to negali būti,- atsigręžisi į ją tariu.
- Kada judu su Luku mylėjotės?- uždavė labai man nemėgstamą klausimą.
- Užvakar,- nuleidusi akis tariau jai.
- Bet vistiek dar neturėtum jausti energijos. Štai imk ir nupiešk man tą energiją,- ir padavė man popieriaus bei pieštuką.
Piešiau gal pusę valandos, kol nupiešiau vilką su sparnais. Tai pamačiusi Margareta nė trupučio nenustebo.
- Margareta, ką reiškia tie sparnai?- sutrikusi paklausiau.
- Kamile mudvi esam angelai, o Lukas yra vilkas tai ir parodo kodėl vilkas yra su sparnais.
- Tai visdėlto aš esu nėščia?
- Taip. Ir judviejų vaikas bus nepaprastas. Saugok jį, kad ir kas nutiktų. O dabar eik pailsėti.
Aš išėjau iškabineto ir nuėjau į savo kambarį. Labai norėjau nieko nesutikti, bet prie kambario stovėjo Deividas.
- Pasitrauk nuo durų,- priėjusi arčiau tariau jam.
- Pirma leisk atsiprašyti.
- Už ką?- sutrikusi paklausiau pažvelgdama į akis.
- Už tai, kad norėjau tave paimti jėga,- tai tardamas jis ištiesė gėlę.
- Na gerai atleista,- nusišypsojusi paėmiau gėlę.
- Labai džiaugiuosi, kad atleidai.
- O gal dabar leistum įeiti į kambarį?- nusišypsojusi parodžiau į duris.
- Ak taip žinoma,- ir kaip džentelmenas įleido mane į vidų,- geros dienos Kamile,- ir uždarė duris.
Kambaryje nieko nebuvo. Aš susiradau mažą stiklinęs ir pamerkiau joje gėlę. Vėliau atsiguliau į lovą. Pagulėjus vos kelias minutes pradėjo kauptis ašaros. Vienai nurėdiejus, pradėjo ir kitos riedėti. Ir galvoje suskambo mintis aš dar nepasiruošusi tapti mama. Su šia mintimi užmigau.