Kitokie

24 skyrius

Radusi priemones pradėjau rašyti:
Mielieji,
Aš jus palieku, tik dėl jūsų pačių saugumo. Nenoriu, kad jūs vienas kitą užmuštumėte, vien dėl to, kad aš esu šalia. Suprantu jūs iš pradžių pyksite ir bandysite manęs ieškoti, bet patariu to nedaryti. Dabar kreipiuosi į kiekvieną iš jūsų.
Lukai tu buvai mano gyvenimo meilė, bet pamačiusi kaip tu žvelgi į savo paties brolį supratau, kad aš dėl to kalta. Bet net nedrįsk kaltinti savęs dėl to, kad palikau jus. Jau seniai norėjau pabėgti ir kaip tik atsirado proga. Lukai prašau pamiršk mane ir susirask tą kuri tave mylės.
Laurynai, per tas kelias dienas aš tave įsimylėjau, bet suprantu, kad tu ne man skirtasis. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet turiu tai pasakyti. Tu nors ir esi valdingas kvailys, bet tu turi pačią didžiausią širdį. Ir ją atiduok tai kuri to bus verta.
Margareta, atleisk, bet aš pasiimsiu kartu su savimi ir knygą. Ir nenaudok savo galių norėdama mane surasti. Ir saugok juos nuo pavojų.
Samanta, gaila, bet neturiu tau ką pasakyti, nes tai tu kalta dėl tokios situacijos.
Markai, aš tavęs dar negaliu vadinti tėvu, bet visada tave minėsiu geru žodžiu, nes per kelias dienas tu man suteikei viltį.
Eimantai, tu buvai nuostabus draugas, kai labiausiai man to reikėjo. Tad sakau tau nuoširdų ačiū. Niekada nesikeisk ir susirask tą, kuri tave mylės.
Deividai, aš tavęs visdar nesuprantu, bet tu pasikeitei į gerąją pusę. Daugiau negasdink merginų ir surasi tą vienintelę.
Nesirūpinkite dėl Tomo, nes aš jį pati nužudysiu. Būkite laimingi.
Su meile, Kamilė.
Nusivaliau paskutines ašaras, kurios buvo ištryškusios man rašant laišką. Ir pasižadėjau sau, kad daugiau nebeverksiu. Apsirengusi paklojau lovą ir ant jos padėjau laišką. Susikaupiau ir atidariau langą. Aš buvau antrame aukšte tad buvo aukštokai nušokti, bet nušokau. Nušokusi pasileidau bėgti į mišką. Pagaliau pabėgau, bet staiga prieš mane staiga išdygo mergina. Ji pakėlė savo akis ir jos buvo raudonos tarsi kraujas. Mergina iššiepė savo iltis, o aš tik tariau:
- Man taip pat malonu tave matyti.