Kitokie

16 skyrius

Verkiau kelias dienas ir nieko nenorėjau daryti net nevalgiau. Markas su Eimantu mane bandė įkalbinti pavalgyti, bet aš jiems atgręždavau nugarą. Ir vieną dieną jie sumanė man pakviesti gydytoją. Aš nors ir silpau, bet vistiek sugebėjau pasinaudojusi savo galiomis išvyti juos visus. Nieko nenorėjau tik mirti, bet man neleido ramiai mirti ir dėl to aš jų dar labiau nekenčiau. Buvau jau keturias dienas nieko nevalgiusi, kai į mano kambarį įžengė tas žaliaakis blondinas, o jam iš paskos ir mano tėvas. Markas vis kartojo:
- Laurynai ji nieko nenori matyti, ji tuoj pat mus visus išgins su savo galiomis.
- Markai nutilk viena kartą nes jau nusibodai,- jis griežtai tai tarė mano tėvui.
Kai jis pažvelgė į mane aš pajutau begalinį skausmą nuo kurio pradėjau pritrūkti oro.
- Prašau nedaryk jai to,- maldavo mano tėvas.
Blondinas tik nusišypsojo ir priėjo prie mano lovos. Staiga pajutau palengvėjimą ir jis tarė:
- Duodu tau vieną parą išsigydyti ir susitvarkyti jei ne kitą kartą kentėsi labiau. Ar aišku?- su pašaipa paklausė jis manęs.
- Kam tau reikia manęs?
- O aš maniau, kad sugebi skaityti mintis. Bet tiek to pasakysiu aš noriu, kad būtum mano pagalbininkė.
- Gerai susitvarkysiu jei viską man paaiškinsi.
- Aš noriu, kad padėtum man paskelbti naujieną. Mes nebegaudysime kitokių, o skatinsime juos kurti šeimas. O mudu būsime vienas iš pavyzdžių,- vos jam tai tarus aš netekau amo.
- Tu šito man nesakei,- Markas prisiartino prie Lauryno ir pradėjo piktai į jį žiūrėti.
- Viskas gerai tėti,- pati net nesuprasdama ką darau tariau.
O jis galingas jei sugeba mane kontoliuoti. Vos man tai tarus tėvas atsigręžė į mane kupinu panikos žvilgsniu.
- O dabar leiskit man susitvarkyti,- ir vėl tas blondinas tai tarė mano lūpomis.
Jie abu išėjo ir aš pradėjau kaupti jėgas, kad galėčiau atgimti iš naujo. Tik antrą kartą tai darau, nes tai labai nesaugu. Kai pirmą kartą tai dariau man buvo dvylika, tada buvau tokia silpna, kad net nesugebėjau pajudėti ir maniau, kad mirsiu, bet mano galvoje suskambo vienas žodis atgimk. Pasistengiau sukaupti visas likusias jėgas ir tiesiog užmerkiau akis ir atmerkiau. Kai atmerkiau jau buvo sutemę, bet aš jaučiausi daug geriau. O dabar manau, kad pabusiu anksčiau nes nesu labai silpna.
Sukaupiau visą likusią energiją, pasirodo aš jos turėjau dar labai daug nes ant šalia lovos buvusi lempa, kuri degė tiesiog staiga užgeso. Pasiruošusi užmerkiau akis, kai pramerkiau jaučiausi daug geriau, bet visdar mieguista. Tad nuėjau į vonią ir nusiprausiau. Kai grįžau radau maisto jį visą suvalgiau ir atsigulusi į lovą užmigau nors lauke dar buvo šviesu.