Lower than desire, higher than hell. REDAGUOJAMA

Part 11

(Carly)

- Ei...miegančioji gražuole. Pabusk.- Nusijuokė, purtydama mane kažkokia mergina.
- Ką..?
- Kelkis, tu užmigai bibliotekoje.- Sukikeno blondinė.
- Rimtai? Pala, o kiek dabar valnadų..?- Apsižvalgiusi suvokiau, kad aš iš tikrųjų nulūžau bibliotekoje ant raudono sėdmaišio.
- Šešios be penkių minučių.
- Nieko sau, pramiegojau čia dvi valandas...- Mieguistai patryniau akių vokus.
- Kuo vardu?
- Chloe, o tu?
- Carrly.- Šyptelėjo ilgų plaukų savininkė.- Pasitikrink ar nedingo daiktai... galėjo apvogt.
- Um...- Apsižvalgiau aplink save ir aplink sėdmaišį.- Lyg ir nieko svarbaus neturėjau apart... telefono? Kur jis?- Atsistojau. Blondinė kilstelėjo mano sėdmaišį.
- Štai. Pasisekė, kad niekam į akį nekrito.- Padavė man į rankas.- Gal nori į kavinę? Kaip tik ruošiaus užkąsti po darbo.
- Galim. Vistiek neturiu ką veikti.
- Puiku.- Mergina šelmiškai bakstelėjo man į šoną alkūne.
Nuėjusios į kavinę 'Taste' ten išbuvom dar dvi valandas. Carrly labai komunikabili mergina. Tiesa, labai jau plepi, todėl mane kiek ėmė varginti jos aukštas balsas. Pasirodo ji į Niujorką atyvyko vos prieš mėnesį ir įsikūrė netoliese esančiame daugiabutyje. Mes su ja apsikeitėm telefonų numeriais ir išsiskirstėm. Aš, savaime aišku, žingsniavau namo. Telefone maždaug trys praleisti skambučiai nuo Liam ir septyni nuo Dylano. Nė vienam neatsiliepiau, nes iki šiol ant jų pykau. Kaip matau, Dylanui labiau rūpiu. Pasižiūrėsim kaip ten namuose iš tikųjų yra.
Vos priėjau reikiamo buto duris, pradėjau knistis džinsų kišenėse ieškodama raktų, bet kaip supratau- aš juos palikau namuose. Po maždaug dešimties minučių, tris kartus spustelėjus skambutį, pasigirdo žingsniai.
- Laba diena, mes nieko neužsakinėj...- Ekspromtu ištarė Liam. Kaip supratau, vaikinas ką tik iš dušo, nes yra apsijuosęs klubus tik rankšuosčiu ir jo dar vis šlapias kūnas spindėjo šviesoje. Susivokusi, kad įsistebeilijau kaip maniakė į vaikino ištreniruotą kūną, greitai nusukau žvilgsnį į durų staktą.
- Labas. Kas tie mes?
- A-a-aam...Ką tu čia darai? Tai yra, aš galvojau, kad tu grįši kiek vėliau...- Vaikinas pamatęs mane suriko.
- Velniai rautų, kaip matau, tau visiškai nusispjaut ant manęs. Nors, ko aš tikėjaus. Aš tau niekas...- Akimirka sau niūriai susimąsčiau.
- Ne, tu man labai rūpi... tiesiog dėl pachmielo jaučiuos labai išsekęs.
- Tai gal įleisi? Ai kam aš klausiu...- Norėjau stumtelėti pusnuogį  vaikiną į šalį.
- NE!...tai yra... nedabar.- Pradėjo blaškytis ir tvirtai užstojo įėjimą.- Tiksliau, kam tau dabar nusiauti?... Nueik į parduotuvę, nes nėra... Pieno nėra, nueik į parduotuvę.- Nerišliai kalbėjo.
- Kur Dylanas...?- Lėtai tariau žodžius, griežtai žvelgdama Liam į akis.- Kodėl taip įsitempei?- Įtariai priglaudžiau savąjį delną prie drėgnos vaikino krūtinės. Ten gilumoje pašėlusiai plakė širdis, nors veidas atrodė gana abejingas.
- Jis išėjo. Jau kaip prieš valan...
- Liam? Kas ten atėjo?- Iš mano kambario išėjo pusnuogė mergina, o vaikinas nė nekrustelėjo, tik irzliai užvertė akis.
- Negalėjai palaukti tų supistų penkių minučių...- Irzliai sau sumurmėjo.
Mano buvusi šypsena akimirksniu išblėso. Neįsivaizduoju, kodėl man pakirto kojas vos pamačiau tą barbę. Stovėjau it stulpas ir bandžiau suvirškinti visą informaciją.
- Kas ta?- Nesugalvodama, kaip reaguoti, paklausiau.
- Aš juk minėjau, koks mano gyvenimo būdas...
- Tai tau svarbiau pasidulkinti nei pagalvoti, kaip jaučiasi draugė?- Pastūmusi vaikiną šalin įėjau vidun.- Idijotas ir kekšė, kaip romantiška.-Ironizavau praeidama link savo kambario.
- Atsiprašau?- Prabilo mergina.- Aš turiu pilnai legalų darbą.
- Nejaugi?-Pusiaukelėj sustojau atsigręžusi.- Ir kokį gi?
- Aš, šiaip tai, kambarinė ir dirbu čia jau du metus. O kas tu tokia?- Nesigėdydama, kad kalba su manimi pusnuogė, sukryžiavo rankas ties krūtine. Ironiškai nusijuokiau. Pajutau kaip venomis pradėjo plūsti neapykanta. Širdis tankiai trankėsi lyg norėdama iššokti laukan, o rankos virpa lyg elektros kratomos. Nekenčiu tokių lėkšto mąstymo personų.
- Man nerūpi, kuo tu dirbi: kekše ar valytoja, tiesiog išgaruok, kol man nekyla ranka tavęs priploti prie žemės.- Rimtai tarstelėjau ir nuėjau į laikiną savo kambarį, kuriame visai neseniai smaginosi porelė.
Liam tyliai prunkštelėjo, kas mane dar labiau varė iš proto, o tada ramiu žvilgsniu liepė merginai dingti. Girdėjau, kaip Liam atėjęs į miegamąjį surinko nuo žemės jos suknelę ir aukštakulnius, kuriuos basa koja paspyriau link durų, ir išėjęs iš buto po penkių minučių grįžo. Pavargusi nustojau blaškytis ir prisėdau ant kėdės, iškvėpiau tvankų orą.
- Ir kas čia ką tik buvo?-Pasigirdo užkimęs Liam krizenimas.
- Eik velniop...- Pavargusi atsidusau.
- Kažkas blogai?- Suglumo.
-  Manai, linksma matyti, kaip draugas atsiveda prostitutę ir permiega su ja ant mano lovos?
- Nusiramink.- Rimtai sumurmėjo žvelgdamas į mane iš padilbų.- Ji išties mano kambarinė, o ne prostitutė... pas mus reguliarus seksas.
- Ah tiesa. Reguliarus seksas be įsipareigojimų už pinigus visai ne prostitucija... tai tik puikus sandėris.
- NU-SI-RA-MINK.- Susierzinęs išskiemenavo.
- Nepatinka?- Išspaudžiau abejingą šypseną.- Man irgi nepatinka, kai žmonės negerbia mano privačios erdvės.
- Nuo kada mano buto miegamasis- tavo privati erdvė?
- Pats ją suteikei. Man, tiesą pasakius, skersai išilgai nusispjaut ar turi kažkokios moralės ar ne. Tiesiog liūdna, kad nesuvoki, jog man gali būti nemalonu.