Lower than desire, higher than hell. REDAGUOJAMA

Part 53

Kurį laiką stovėjau lauke, galvojau, kad Denisas mane pasivys ir mes kartu parvažiuosim į viešbutį. Deja, jis nepasirodė. Įsižeidusi šniurkštelėjau nosimi, pradėjau knistis rankinuke, prisiminusi, jog turiu Denio piniginę, o ten jo banko kortelė. Nubraukiau ištryškusią ašarą ir pamačiusi tą patį taksistą, įsėdau į jo automobilį.
- Galiu išsinuomuot tave keliom valandom?
- Aš ne...- Vyriškis kiek nustebo ir neaiškia anglų kalba bandė atsiprašyti.
- Aš turiu omenį, jog kelis kartus palauksi manęs ir nepaimsi naujų keleivių.
- Gerai.
- Dabar vešk į artimiausią parduotuvę, o tada į klubą.
Parduotuvėje pagriebiau pirmą pasitaikiusi vyną ir jį nusipirkusi, gurkšnojau pakeliui į klubą. Gatvės melancholiškai veikia smegenis, nes šilta žibintų spalva migdo, o temstantis dangus dar tamsiai violetinis. Automobilyje kvepiai pigiu vanilės ekstraktu, o langai kiek aprasoję.
- Mes vietoje.- Atsigrežė žmogus pertraukęs mano buką spoksojimą į butelį. Apgirtau.
- Dėkui. Dabar esi laisvas.- Padaviau, nepažvelgusi į buvusį dolerių kiekį ir išlipau. Bus vyrukui bonusas už mandagumą.
Priešais pastatą daugybė laukiančių žmonių. Užbaigusi gerti vyną, butelį išmečiau ir apėjusi didelę eilę įsistebeilijau į apsauginį, panašų į gorilą.
- Įleisk.
- Stok į eile.- Gana aiškiai sumurmėjo.
- Aš pareigūnė iš Jungtinių Amerikos Valstijų.- Radusi savo dokumentą atkišau žmogui prieš akis. Atrodžiau tikrai apgailėtinai.
- Tai nieko nekeičia.- Tai aišku tas dokumentas čia nieko nereiškia. Aš totaliai apsvaigusi. Jaučiu, kad kiek svirduliuoju.
- Ten mano vaikinas...- Antras bandymas.
- Sakau eik į eilės galą!- Atkirto, tuo pačiu praleidinėdamas žmoniu grupę, o mane atstūmė ranka.
- O žiūrėk, ten Pugačiova!!!- Surėkiau nurodžiusi pirštu kažkur į dešinę ir puoliau į vidų. Trečias kartas nemeluos. Neesmė, kad tokia manipuliacija absoliučiai nepaveikė apsauginio dėmesio.
- Stok...!- Dar spėjau išgirsti gorilos šūkavimą, bet jis neprasispraudė pro žmonių grūstį.
Prasmukusi, prasibroviau į pastato gilumą, pradėjo kiek svaigti galva nuo kvapų mišinio ir didelio triukšmo. Sunkiai aptikusi barą įsikibau į aukštą kėdę, užsisakiau seriją visokių alkoholinių šotų, kol po truputį pradėjo lietis vaizdas, o muzikos ritmas galvoje sulėtėjo ir prarado melodijos primityvų cikliškumą.
- Privetuli, krasavica!- Pasirodė neryškus Deniso veidas tamsoje, bet jis kalbėjo rusiškai.
- Kalbėk, normaliai, nieko nesuprantu...- Nusivaipiau ir nusigręžiau į barą.
- Eikš... Pasismaginsim...- Sumurmėjo jis man į ausį, apglėbęs liemenį, bei įsisiurbė į kaklą.
Bandžiau pykti, bet viskas po truputi užsimiršo. Prieblanda, mirksintys spalvoti žibintai. Pasidaviau pagundai, todėl svirduliuodama nusekiau paskui vaikiną, vedantį mus į patį veiksmo centrą, kur daugiausiai šviesų ir triukšmo. Šis tymptelėjo mane link savęs ir vos prigludau nugara prie jo krūtinės, mes pradėjom lėtai ir nešvankiai trainiotis vienas į kitą. Jo glamonės kažkuo kitokios, nei anksčiau. Ir tai dar labiau gundo. Juokiausi iki kol užsigeidžiau daugiau nei gundančių glostymų ir šokių. Atsigręžusi į Denisa veidu, užkėliau vieną koją ant jo klubo, o šis priglaudė plaštaka ir švelniai braukė per šlaunį iki užpakalio. Įsistebeilijau į beveik juodas raineles ir akimirką susimąsčiau ar jis visada buvo tokios tamsios. Pabodusi tūnoti mintyse įkandau vaikinui į putlią lūpą.
- Noriu tavęs...- Geidulingai suaimanavau jam į ausį, kai šis palinkęs atsaku įkando į kaklo odą. Spontaniškai užsikėlė mane ant juosmens, akyse suraibuliavo vaizdas nuo užplūdūsios krauju aistros.
<...>
Guliu ir jaučiu kaip užmirštu kažkokio sapno likučius. Šiluma gaubia kūną. Ramybė... Vos įjungiau paskutinius užsimiegojusius nervus, atmerkiau apsiblaususias akis. Ryški šviesa, vaizdas dvejinasi, kol praregėjau televizorių ir komodą priešais. Jaučiu alkoholio pasėkmes ir patrinu akis. Ar man atrodo ar komoda buvo balta? Kiek siūbuodama atsilenkiau, pasiremdama alkūnėmis, o tuo metu kažkieno ranka apglėbė mane ir šiltu delnu glostant pakilo šlaunimi iki klubo bei apčiuopęs stringų medžiagą pradėjo vilkti juos žemyn. Atsisukau ir krūptelėjau.
- Tu ne Denis-sas...- Neaiškiai sumurmėjau vis labiau netikėdama savo žodžiais ir atsitraukiau nuo žmogaus.- O ne ne ne ne ne... Tik ne tai...- Sudejavau pamačiusi vangią simpatiško tamsiaodžio šypseną ir kritau atgal į pagalvę. Uždengiau veidą delnais lyg galėdama tokiu būdu pasislėpti nuo šio sušikto pasaulio.
- Ir tau labas rytas...- Nusijuokė vaikinas ir atitraukęs ranką nuo mano papilvės patraukė plaštakas nuo mano veido.
- Juk mes nesimylėjom?- Viltingai pažvelgiau į tamsiai rudas akis.
- Ne.- Šyptelėjo, o aš lengviau atsikvėpiau.- Mes krušomės.- Įsitempiau ir persigandusiom akim stebėjau patenkintą vaikiną. Šis lėtai nuvilko nuo mano krūtinės kaldrą, ją visiškai apnuogindamas ir įsisiurbė putliomis lūpomis į kaklą, tuo metu ta pačia ranka sulenkdamas mano koją ties savu kairiu juosmeniu lėtai tempdamas mano kūną link savęs.- Aš Aronas, jei ką.- Šyptelėjo kiek atsitraukęs ir abiem rankomis tvirčiau suėmęs mano liemenį staigiai atsigulė ant nugaros, tuo pačiu užsikeldamas mane ant savo klubų.
- Palauk... Kodėl aš su tavimi..?- Vėl susiėmiau už galvos ir regėjau tik kelis atvaizdus iš klubo, šokius, o vėliau tamsa.
- Blackout'as ar ne?- Šmaikšciai sukrizeno.
- Ar su manimi nebuvo jokio vaikino..?- Pradėjau klausinėti.
- Buvo daug vaikinų, kurie tave kalbino, bet visus tu pasiuntei. Šiaip kažkokio konkretaus vaikino nepastebėjau. Net nustebau, kad mano bandymas buvo sėkmingas.- Nusijuokė.- Tik tu mane visą laiką vadinai Denisu, bet viską paaiškina tavo girtumas...- Vaikinas neatrodė kankinamas alkoholio perdozavimo pasėkmių.
- Po velnių... Tai man haliucinacijos buvo..?- Atsidususi iš nevilties atlošiau galvą.- Kaip aš galėjau jį supainioti? Dar su tavim..? Beprotybė.
- Nedaryk taip...- Įtemptai sulaikė kvėpavimą plaučiuose ir lėtai iškvėpė.- Ryte esu itin jautrus...
- Ką turi omeny..?- Atsilenkiau ir norėjau patogiau atsisėst ant vaikino juosmens, o tada pajutau Didyjį Aroną.- Uoj...- Sutrikusi šyptelėjau ir nenoriai nusijuokiau.- Dabar suprantu, kodėl visą laiką man vaidenosi, kad seksas buvo kitoks nei visada...Ir, jeigu neklystu, tu keikeisi rusiškai.
- Taip, aš gimęs Peterburge.
- Bet kalbi švaria anglų kalba... bet sakyčiau su britišku akcentu.
- Mano motina rusė, o tėvas britas.
- Labiau įprasta būtų tave sutikti Amerikoje.
- Tai tu amerikietė?- Linktelėjau ir nubraukiau užkritusią ant kaktos garbaną.- Mes viens kitam priešingi visom prasmėm.- Dūsliai nusijuokė. Jo tembras be proto seksualus.-Taip suprantu, tu turi vaikiną?- Parodęs plačią baltą šypseną gašliai pakilnojo antakius.
- Ne... Tai yra neturiu vaikino, bet... Nežinau.- Nusijuokiau.- Lyg ir buvau davusi pažadą, būti ištikima.- Židžiu mes pora tik dviems savaitėms. Po to bus matyt...
- Tai jeigu pažada jau sulaužei ir netgi kelis kartus, galim pakartot...- Atsilenkė ir apglėbęs mano liemenį tęsė bučinius ant krūtinės ir aptikęs jautriausią vietą netoli smakro ėmė lėtai čiulpti odą.
- Nedaryk taip...- Su dejone iškvėpiau ir įrėmusi plaštakas į raumeningus Arono pečius bandžiau jį atstumti. Penkias minutes nustojau priešintis ir tiesiog alpau iš malonumo, rankomis masažuodama pliką vaikino galvą. Tuomet vėl susiėmiau ir atplėšiau Arono egzotiškas lūpas nuo savęs, kad ir kaip to nenorėjau. Matyt, aš dar nepasiruošusi rimtiems santykiams, kurių taip reikalavau iš Deniso. Seksas man svarbiau už santykius.
- Aš labai gerai pažįstu merginas ir žinau, jog radus tą G vietą, jos atjungia protą, bet tu... Tu pirma, kuri bando tuo metu priešintis.- Kalbėjo visdar tvirtai mane laikydamas savo glėbyje, o tada delnu prigludęs prie manojo žandikaulio įsistebeilijo.
- Na arba suklydai, manydamas, kad radai tą paslaptingą G vietą.- Pašaipiai mirktelėjau ir atsitraukusi nuo kibių Arono rankų pradėjau ieškoti rūbų.
- Dalis drabužių koridoriuje...- Nusijuokė.- Paduok televizoriaus pultelį nuo spintelės.- Numetusi plastmasinį pultelį žengiau į koridorių. Ten ant žemės pažingsniui voliojosi mano balti marškiniai ir šortai. Grįžau į kambarį ir atsisėdusi ant lovos krašto pradėjau rengtis.- Beje, iš tavo pėtkelnių teliko skutai, jei pameni...- Patenkintas savo darbu sumurmėjo ir ištiesęs ranką, jos pirštų galais perbraukė per mano kolkas plikos nugaros slankstelius. Kūną nukratė švelnus šiurpulys.
- Iš marškinių, taip pat...- Atsidusau.- O jie tikrai buvo brangūs.- Varčiau rankose baltą medžiagą su nuplyšusia rankove.
- Galiu atidirbti, jeigu nori...- Pasilenkęs iš nugaros pabučiavo į petį.
- Baik. Niekaip nerandu baltos liemenėlės...- Pasilenkus po lova, bandžiau kažką įžvelgti. Radau tik raudonus stringus. Akivaizdžiai ne mano.
- Greičiausiai ji virtuvėje...- Nusijuokė Aronas.
- Mes ir ten..?
- O taip... Būtų nuodėmė, jei to neprisiminčiau.
- Oh god...
- Blemba, taip apmaudu, kad nieko nepameni. Duodu 100%, jog dabar man netektų klausytis tavo nusivylimo kupinų dejonių...
- Kas čia?- Susiraukusi pakėliau nuo žemės vibratorių.
- Neapsimetinėk mažvaike.- Nusivaipė.- Kai buvai girta puikiai žinojai kaip juo žaisti...