Lower than desire, higher than hell. REDAGUOJAMA

Part 22

- Kas tas vaikinas?- Sušnibždėjau pusnuogei Carly, kai nežinomasis buvo tualete.
- Ai, pažįstamas iš klubo...
- Nu neblogas pažįstamas, sakyčiau...
- Na lovoje jis tikrai gerulis.- Sukrizeno mergina ir užvirė arbatinuką.
- O jis tavo namuose bent lovą matė, kad tokias išvadas darai?- Nusijuokiau ir alkūnėm atsirėmusi į stalą bei akimis permečiau per titulinį dokumentų lapą.
- Matė... Ką skaitai?
- Baigiu įsidarbinti policijoje.- Atsidusau.
- Tu mentūroj dirbsi?- Kiek niekinančiai pažvelgė aukštas brunetas, išėjęs iš vonios kambario vienais šortais.
- Kažkas nepatinka?
- Ne, tiesiog...
- Tada tiesiog patylėk.- Suburbėjau.
- Aš Denisas.- Vaikinas šelmiškai šyptelėjo ir trūktelėjo du kartus krūtinės raumenis.
- Malonu, būčiau pasakiusi, jei nežinočiau, kokiomis aplinkybėmis susipažinom.
- Nekreipk dėmesio į ją.- Nusijuokė Carly ir pastačiusi tris puodelius arbatos saldžiai įsisiurbė Denisui į lūpas, o tada nuėjo į dušą.
- Po velnių, kiek dar suknistų patikrų aš turėsiu praeiti?!- Sunkiai iškvėpusi atsilošiau į  medinį atlošą.- Toks įspūdis, kad mane į kosmosą skraidins...
- Gal ir skraidins, mentų darbas labai neprognozuojamas.
- Iš kur tau žinot?
- Na aš dabar paaukštintas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis.- Taip išdidžiai ištarė tuos man nesuvokiamos reikšmės žodžius. Gal jau žinai į kokią nuovadą tave paskirs?
- Atsiknisk.- Suirzau ir pasiėmusi puodelį su arbata bei popierius pasukau link savo kambario. Prasipraudusi pro stovintį vaikiną, kuris lyg specialiai svovėjo tarpdury, nugara atsirėmęs į staktà, kad negalėčiau praeiti, ir spėjo įgnybti į užpakalį. - Dar kartą taip padarysi- pasigailėsi, kad gimei.
- Manai, grąsinimai yra įteisinti? Eik geriau mokytis teisės pagrindų, o tai ilgai nuovadoj neužsilaikysi.- Pašaipiai šyptelėjo.
Brunetas dėl savo didelio ūgio kiek palenkė žemyn galvą, kad praeitų pro duris į Carly miegamąjį, na, o aš iš tikrųjų pradėjau mokytis išsidrėbusi ant girgždinčios lovos savo kambaryje. Visai įdomi ta teisė... bet tokia paini.
Staiga, suvibravo mano telefonas.
,,Liam: Atvažiuok, pasiilgau ;***''
Cl: Atsiknisk, aš mokausi.
L: Ko? Naujų sekso pozų? :,)))
Cl: Būdų kaip tave pasiųsti.
L: Leisiuos siunčiamas tik po to kai pamatysiu tavo nuogą kūnelį po savimi...
L: Nu neignoruok, pupa ;*
L: Už dešimt minučių būsiu pas tave.
Kas per aistros priepuoliai? Nesakau, kad jo negeidžiu kaip vyro, bet... Kartais jaučiu, kad man svarbiau ateitis, nei trumpalaikė malonumų prisotinta dabartis. Neneigiu, kad man gera su juo, bet aš noriu bent kažko stabilaus savo gyvenime. Ne, aš nenoriu stabilių santykių, aš noriu pastovaus darbo, gyvenimo pagrindo, kuris užtikrins man psichologinę ramybę, o aistra ir manolumai bus lyg prieskonis...
<...>
Lengvai pro nosį išpučiu dūmų kamuolį, o pirštuose mąsliai sukioju degančią cigaretę. Šalimais ant šono, galvą pasirėmęs guli Liam. Mes puikus derinys. Mūsų sielos tokios pat užterštos ir patyrusios nemažai skausmo.
Sėdžiu lėtai žaisdama savo alsavimu, įsisukusi į nudėvėtą laiko patalynę, o vaikinas su šelmiška šypsena stebi mano krūtinę, pridengtą atsegtu liemenuku.
- Nerūkyk, tau tai netinka...- Sušnibždėjęs atėmė rūkstantį nuodų pagalėlį ir įsidėjo sau į burną.
- Dar man paaiškink, kaip tau čiulpt.- Suburbėjusi pagriebiau atgal beveik sudegusią cigaretę.
- Ta tema tu neįkainojama.
- Abejotinas komplimentas.- Nusijuokiau.
- Kas čia per popiergaliai ant stalo?- Nuogas atsistojo ir pasiėmęs vieną pluoštą popieriaus prisėdo lovos gale, o aš tuo metu normaliai apsirengiau apatinius.- Ar tu dirbsi policijoje?- Nustebo, o po kelių akimirkų surzęs atsisuko į mane.- Kam tau visas šitas teisės mėšlas?
- Aš tik vygdysiu areštavimus ir taip toliau...- Prislinkusi prie Liam apkabinau jį iš nugaros, apglėbusi rankomis jo įsitempusį sprandą.
- Tu savanorė?
- Nevisai... Man pasiūlė šį darbą ir stebėtinom sàlygom priėmė.- Šnibždėjau vaikinui į ausį ir kelis kartus įsisiurbiau į kaklą, nesureikšmindama šio nevykusio tardymo.
- Atsisakyk.
- Gal juokauji? Man siaubingai reikia darbo. Aš negaliu, kaip tu, nuomot kažkam apartamentų ir iš to pelno pragyventi, nes kitaip nei tu- neturiu tokių galimybių.- Dabar jau pati susierzinusi atsitraukiau, užsimečiau juodą chalatą ir nuėjau į balkoną.- Jei galvoji, kad padėjęs man išsiskirti su Oskaru ir kelis kartus permiegojęs, gali man nurodinėti, kaip gyventi- tai labai klysti. Abejoju, kad tau iš tiesų rūpi. Tiesiog negali susitaikyti, kad mudu mažai bendraujam, vis persikėliau gyventi čia.
- Man rūpi.- Rimtai atkirto ir pradėjo rengtis, vienoje rankoje visdar laikydamas kelis suglamžytus popierius.- Nori vėl atsidurti ant tilto atbrailos? Prašom.
- Rūpi? Tu šiandien mane prisiminei vien dėl to, kad norėjai sekso ir nebuvo šalimais kekšės.- Piktai kalbėjau, tuo pačiu uždegdama jau trečią cigaretę per šį blausų vakarą.
- O ką ne?- Piktai atkirto ir priėjęs vėl išplėšė man iš lūpų nuodus.- Manai, šiaip sau noriu traukt tave iš mėšlo, kuriame pati įsiklimpinai, ir dabar vaidini, kad visa tai kvepia vanile?
- Tada, kodėl tu man nerūpi?- Atsisukau į susierzinusį vaikiną, besivelkantį marškinius. Pasijaučiau tikra savimyla, bet Liam elgesys mane tiesiog provokuoja įskaudinti atgal.
- Čia jau klausimas ne man.- Griežtai išskiemenavęs suvėlė savo plaukus ir pasišalino, užtrenkęs duris lyg viesulas.
Giliai įkvėpiu gaivaus vakaro deguonies. Vėl žavūs vėlyvos saulės spinduliai akina mano kiek apsiblaususias akis. Jaučiu kartumą ant lūpų nuo dūmų. Nuodai svaigina ir atpalaiduoja. Kodėl aš prieš metus mečiau vartot nikotiną? Juk man jis padėdavo. Šiuo atveju leidžia pamiršti nerangų seksą. Viskas buvo lyg ir puiku iki kol Liam pradėjo manimi rūpintis. Nesu maža mergaitė, kurią reikia akilai stebėti. Ilgai bandžiau tai įrodyti Trevorui, kol jis susitaikė, o dabar Liam. Kaip jam ištatuiruoti amžiams, jei neprašau pagalbos, tai man jos ir nereikia. Nėra jokių perkeltinių prasmių.
- Eini miegot?- Pertraukė mano minčių srautą Carly.
- Dar ne.
- Tas Liam, berods, jis išėjo.
- Žinau.
- Tau viskas gerai?
- Taip, palik mane.- Kiek per griežtai prabilau.
Mergina uždarė po savęs apkrešėjusias senais rudais dažais duris. Aš basomis žengiau atatupsta ir atsitrenkusi į balkono durų staktą susmukau šalia jos. Akies kraštu regiu mažytį kambarį su nudevėto čiužinio lova, šalimais stovinčią taburetę, apkrautą lauko rūbais ir nedidelį veidrodį su komoda. Kreivos medinės grindys, purvinos kažkada buvusios baltos sienos ir lubos su senovine, geltonai švytinčia lempa. Viskas, bet šio kambario vidus pukiai atspindi mano sielos būseną. Pasimetusi, paskendusi bardake, purvinų minčių sumaištyje.