- Tu kažką man jauti, kad keli tokias scenas?- Arogantiškai nusivaipė Liam.
- Juokauji?- Prunkštelėjau. Mane siutina, vaikino nesuvokiamo masto savimeilė.- Aš nenoriu tavęs matyti.- Piktai ištariau.
- Aš tave buvau įspėjęs.- Eilinį kartą suburbėjo.
- Tu manai, tai pasiteisinimas? Esi tiesmukas mergišius su savo nepasotinamu ego.
- O tu lengvabūdė kvailė, bet juk aš tavęs nesmerkiu!- Dramatiškai mostelėjo rankomis į šonus.
- Ir be tavęs tai žinau, bet aš bent jau stengiuos keistis...- Susmukau ant lovos.
- Kas?
- Niekas.- Giliai atsikvėpusi, nubraukiau ištryškusias kelias ašaras nuo skruostų.- Gal man reikia sugrąžinti savo seną gyvenimo būdą... bus lengviau gyventi.- Sau vos girdimai murmtelėjau.
- Aha.- Prunkštelėjo.- Ir koks gi jis buvo? Vadovėlių graužimas norint įstoti į kokį nors nerealų univerą, kur tavo ateitis bus kupina prasmės, nes gautum išsilavinimą, kurio aš neturiu?
- Hm...- Šyptelėjau dėbsodama į savo rankas.- Visai nebloga mintis. Deja, tai nelengvina gyvenimo, netgi atvirkščiai.
- Kodėl tu tokia pesimistė?- Piktu žvilgsniu įsistebeilijo į mane.
- Nes, matyt, tai artimiausias dalykas realizmui.
- Kam viską apsunkint savo mintimis? Juk gyvenimas paprastas.- Kiek žvaliau prabilo ir atsisėdo šalia.
- Nejuokinga. Pirmiausia, man reik susirasti darbą. Tada bus matyt, ką rinktis: mokslus ar galbūt net šeimą... Eisiu dar kiek pasivaikščioti.
- Gerai... tik neužtruk. Jau gana vėlu.- Atsistojo.
- Tik neatsivesk naujos bobos.- Pridūriau pašaipiai pažvelgus į vaikiną išvydau jau kiek kuklesnę ir mielesnę šypseną.
Jau temo ir gatvėse įsijungė žibintai. Chaosas, deja, nenurimsta, mašinos blaškosi visomis kryptymis.
YOU ARE READING
Lower than desire, higher than hell. REDAGUOJAMA
Teen Fiction'Dievas saugo idijotus.' Mane gyvenimas kruštelėjo kaip reikiant ir tai buvo priežastis, kodėl taip greitai, vos per metus, psichologiškai degradavau. Aš esu primityvus Likimo žaidimas.
