Lower than desire, higher than hell. REDAGUOJAMA

Part 61

Kažkokiais keliais blūdyjau po miestą, kelis kartus važiavau taksi nežinoma kryptimi iš žemėlapio, o dabar einu netoli nuo Maskvos centro esančiu skersgatviu. Man iš dešinės milžiniškas raudonų plytų pastatas su grotuotais langais, o jų apdaila nudažyta baltai. Neužilgo priėjau aukštus metalinės skardos vartus su viršuje prikabinta spygliuota viela. Išsitraukusi žemėlapį ir GPS'ą susiradau savo esamą vietą. Man iš dešinės Maskvos centro kalėjimas 'Butyrka'. Pastatas tikrai šiurpus. Matyt, išlikęs iš po sovietinių laikų. Akimirką analizavau senovinio pastato aptrupėjusias sienas bei tų laikų architektūrą iki kol prie jo sustojo kiek matytas motociklas. Vairuotojas nusivilko šalmą ir ranka pavėlė tiesius plaukus. Peilis.
- Sveikas, gražuoli!- Garsiai pasisveikinusi vangiai perėjau gatvę.
- Ką čia veiki?- Nenoriai atsigręžęs akimirksniu suirzo.
- Neprivalau teisintis.- Nusivaipiau.- Beje, reik susitikti ir pasikalbėti dėl Bogdos.
- Yra naujienų?- Nustebo.- Galim už valandos.
- Neapsimoka. Aš neturiu kur dėtis, o iki viešbučio puse valandos kelio...
- Tada palauk kur nors netoliese. Aš tave susirasiu ir pakalbėsim...
Netikėtai atsivėrė vartai, o pro juos išėjo brutalumo įsikūnyjimas. Barzdotą veidą dengia juodi saulės akiniai, o pliką ir iš kairės pusės tatuiruotą galvą- raudona kepurė su snapeliu. Peilis peršokęs savo motociklą, skubiu žingsniu prisiartino prie vyriškio ir trykšdamas džiaugsmu sušuko bei stipriai apkabino dvigubai už jį stambesnį žmogoną:
- Bratucha!!! Neprabėgo ir dvylika metų!
- Ko kalbi jankių kalba?- Prabilo taip pat laimingas barzdočius tik kiek sutrikęs.- Kažkas seka?
- Tfu...- Nusispjovė randuotasis ir nusijuokė.- Nezametil, kak privik...*
Vaikinai pradėjo kažką linksmai aptarinėti rusiškai, po kelių akimirkų vyriškis kiek atsitraukė nuo Peilio ir išskėtęs plačiai rankas bei pakėlęs galvą į dangų giliai įkvėpė:
- LAISVĖ...- Pastebėjęs mane kreipėsi.- Labuka...Tu amerikonka?
- O tu ruskis?- Peilis varstė mane žvilgsniu, kodėl darvis čia stoviu.
- Ar aš panašus į kitaicą?- Ironiškai nusijuokė gana nemalonia anglų kalba.
- Lipk ir važiuojam.- Atsisėdęs ant savo motociklo mus pertraukė Peilis. Jį taip užknisa, kai randu bendrą kalbą su jo draugais.- Tavęs motina laukia.
- Nepisk proto...- Atkirto brutalas ir atsisėdės pasitaisė kepurę įžvelgiau virš antakio išbadytą rusišką žodį, tik nepajėgiau jo perskaityti.- Iki pasimatymo, mažute.- Mostelėjo rankos pirštais nuo smilkinio atsisveikindamas ir manydamas, jog su juo flirtuoju. O man tik labai knietėjo juodas tekstas ant jo žemos kaktos. Nežymiai šyptelėjau ir praeidama pro šalį suvėliau Peilio beveik juodus plaukus, jam prieš užsimaunant šalmą.
- Nepamiršk- už valandos.- Tariau susinervinusiam vaikinui ir nuėjau priešinga kryptimi nei stovėjo motociklas.
- Kak ana menia zajibala...**- Kažką sumurmėjo randuotasis, o jo draugas sukrizeno.
Nežinojau, ką veikt visą tą valandą, todėl aptikusi pirmą pasitaikiusią kavinę įsitaisiau prie staliuko. Kainos čia tikrai nedžiugino, todėl užsisakiau tik kavos, o likusį laiką naršiau internete, nes kavinėje veikė geras WiFi ryšys. Gerai kai nereik vargintis dėl lėšų. Visai patogu turėti vyrą, kuris apsiima tvarkyti finansus. Taip nieko neveikdama praleidau valandą, o dar po pusvalandžio į kavinę įėjo ir pats Peilis.
- Kaip mane radai?- Kiek nustebau ir patogiau įsitaisiau kėdėje.
- Nebuvo sunku.- Suburbėjęs atsisėdo priešais.- Klok.
- Žinau, kam ir kodėl JIS keršyja.
- Rimtai?- Susidomėjęs atsirėmė į stalą, tačiau akivaizdžiai tai slėpė.- Jis keršyja?
- Tu nežinojai?
- Žinojau...- Krenkštelėjo.- Tik nežinojau, kam.
- Tėvui.
- Jis turi tėvą?
- O tu manei, kad vaikus gandrai atneša ar kopūstiose randa?- Nusišaipiau.
- Neerzink. Žinai, ką turėjau omeny... Tik tai sužinojai? Nes kitu atveju, nematau jokių naujienų Bogdai, o aš jam pranešiau, kad susitinku su tavimi. Po to kils klausimai, ką aš su tavimi veikiu...
- Pasakyk, kad jūsų būvimo vietos jie dar nežino.
- Viskas?- Jau stojosi ir ruošėsi eiti.
- Ne. Pavėžėk iki viešbučio.
- Pėstute sveikiau, brangute.- Palinkęs prie manęs pašaipiai nusišypsojo ir atsitraukęs greitu žingsniu išėjo pro duris.
- Stok!- Pagriebusi kuprinę puoliau iš paskos.- Nu pavėžėk...- Pradėjau zysti Peiliui iš nugaros.
- Atsipisk.- Suburbėjo eidamas per perėją.
- Ar tau gaila?
- Taip, man gaila benzo.
- Nenusišnekėk, tau pakeliui link Bogdos namų...- Užbėgau vaikinui iš priekio ir sustabdžiau prie pat motociklo.
- Dieve... Tu ir numirėlį prikeltum.- Atsiduso ir apėjęs mane ištraukė iš bagažinės šalmą.
- Nu ir eik velniop.- Pasidavusi atkirtau vaikinui ir pradėjau eiti šaligatviu link autobuso stotelės.
- Tai nevažiuoji?- Šūktelėjo man, o aš atsigręžusi pamačiau Peilį jau įsitaisiusį ant sėdynės ir laikantį antrą šalmą.
Už pusvalandžio privažiavome viešbutį. Peilis adresą žinojo nuo praeito karto, todėl neaiškumų nekilo. Buvo nejauku būti apkabinus tą ožį. Mes taip vienas kito nekenčiam, kad toks artumas pradeda vimdyti. Vos vaikinas sustojo aš akimirksniu paleidau jo liemenį ir nušokau nuo sėdynės.
- Įsigyk mašiną.
- Dar ko?- Akimirksniu atkirto ir pats grubiai nuvilko man šalmą.
- Ouch...- Suurzgiau, kai šis užkabino kelias plaukų garbanas.
- Nepatinka- grūskis į metro su smirdančiais bomžais.
Nieko netarusi atkišau vaikinui vidurinį pirštą ir pasukau link viešbučio paradinių durų.
- Poryt atvažiuosiu.
- Man nusišikt.
Negaliu apsakyti kokia neapykanta verda manyje šitam niurzgai. Kai pradedu lyginti, kas geriau: išbūti su tuo idijotu dešimt minučių ar pakartoti trečią kartą tuos pačius pojūčius prieš nesėkmingą antrą savižudybę- be abejo rinkčiausi antrąjį variantą.
Skaniai papietavusi grįžau į numerį, o ten kaip tik buvo Denisas. Jis ne vienas ir svetainėje paskendęs popierių pluoštuose. Mike Gyllenhaal įnirtingai naršo kompiuteryje.
- Labas...- Kiek nedrąsiai prabilau, bijodama sudrumsti įtemptą darbą.
- O, Chlo...- Krūptelėjės atsisuko į mane vaikinas ir atsistojęs prasitampė.
- Tu nuo pat aštuonių ryto iki dabar dirbi?- Nustebau.
- Man padeda Mike...- Priėjęs apkabino ir pabučiavo į lūpas.
- Juk mes čia ilsimės...
- Tu ilsiesi, o aš dirbu.- Patikslino.- Juk vakar tai aptarėm.
- Bet...
- Jokių bet. Eik į miegamąjį ir ilsėkis, o mum kokias dvi...- Atsisuko ir žvilgsniu paklausė Mike, kiek dar reiks laiko.- Tris... Tris valandas netrukdyk, gerai?- Sugrąžinęs žvilgsnį į mane nusišypsojo.
- Na gerai...
Atsitarukusi nuo Denio užsidariau miegamajame. Netrurėdama, ką veikti, įsijungiau televizorių, kaip foninę muziką, o ant kelių varčiau žurnalą. Kurį laiką taip pradėjo imti miegas, bet mieguistumą nutraukė Messenger programėlės skambesys. Paėmusi mobilųjį į rankas perskaičiau Liam vardą.
:Sveikas...- Pasijutau nejaukiai. Mes atitolom vienas nuo kito ne tik atstumu.
:Labs...- Pasigirdo neblaivus balsas.
:Tu girtas?
:Ne... Nu biškį.
:Liam.- Griežtai prabilau.
:Nu geraiiii... Aš labai girtas.
:Išsipagiriok- tada pakalbėsim...- Ruošiausi numesti ragelį.
:Palauk!
:Ko?
:Kaip tau sekasi?
:Gerai.
:Atidaryk...- Užkimo.- Atidar-yk duris...- Žaktelėjo.
:Kokias dar duris?- Nustebusi kilstelėjau antakius.
:Fuck...Chlo. Neišsipisinėk...
:Tu prie mano buto?- Pašokau iš lovos ir pradėjau nervingai vaikščioti po kambarį.
:Nu jo... Dabar pirma nakties. Kur tu daugiua gaa-li būt...
:Am... Aš kitoje šalyje.- Atsidusau suvokusi, jog Liam nieko apie tai nežino.
:Baik iš-išssipisinėt... Atidaryk.- Pasigirdo trenksmas.- Ouch...- Atsiduso.
:Ką tu ten darai? Eik namo.
:Aš niekur neeisiu, kol neatidarysi...Kaip tik gerai sėdžiu prie duru... Tav-vo kilimėlis labai minkštas...
:Idijotas...- Atsidusau.- Jei neturi, kur nakvoti, taip ir sakyk. Raktas po kilimėliu.
:Man ne ra-aktų reik...
:O ko?
:Aš negaliu gyventi be tavęs... Bet... Bet raktus paimsiu...- Numetė ragelį.
Jau buvau pasiilgusi jo nesąmonių.

* (iš rus.k.) Nepastebėjau, kaip pripratau...
** (iš rus.k.) Kaip ji mane užpiso...