Lower than desire, higher than hell. REDAGUOJAMA

Part 45

Tas pats mėtomis kvepiantis butas. Tas pats jaudulys krūtinėje ir tokio pat dydžio energijos iškrova. Tie patys mes. Stoviu prispausta degančio kūno užnugaryje prie koridoriaus tapetų. Mūsų rankų pirštai sukryžminti virš galvų. Jo lūpos ant sprando toliau siurbia jausmus, o krūtinė su kiekvienu alsavimu priglunda prie mano nugaros. Iškvėptas šiltas oras pasklinda odos paviršium. Ji pašiurpsta.
- Dar kartą..?- Bandydamas atgauti kvapą sušnibždėjo prie ausies po penkiolikos minučių glamonių.
- Dar klausi..?- Nusijuokiau ir apsigręžiau.- Pirmą kartą, vos penkias minutes... Kas su tavimi pasidarė?- Švelniai priglaudžiau delnus prie vaikino venų išraižyto kaklo.  Tuomet užšokau ant jo liemens ir Liam mus nunešė prie artimiausios sofos.- Prarandi formą...
- Viskas dėl savaitės pertraukos...- Sumurmėjo mane paguldęs, o pats nužingsniavo iki virtuvės ir įsipylė vandens.
- Oho... Tu ištikrųjų pradėjai gydytis?- Atsisėdusi užsivilkau besivoliojančius marškinius.- Galvojau juokauji...
- Taip, nes...- Atsigėręs sugrįžo ir šalimais atsigulė ant nugaros.- Eikš.- Timptelėjo mane už alkūnės, kad apžergčiau jo klubus.
- Nes..?
- Nėr prasmės pasakot. Geriau pasimėgaujam šia akimirka...- Akimirksniu rimtą Liam veido išraišką pakeitė gašli šypsena.
- Prisistatykite.- Apsimečiau seksogolikų klubo psichologe ir pasitaisiau nematomus akinius.
- Esu Liam Walker ir aš priklausomas nuo sekso...- Nusivaipė.
<...>
- Tai visgi, kodėl nusprendei... nusprendei gydytis...- Sunkiai alsuodama atsiguliau šalia vaikino ir pirštų galais perbraukiau per jo plokščią pilvą viršun link krūtinės, galiausiai pasiekusi veidą ir priliečiau mėlynę po dešinia akim.
- Ouch...- Nusijuokė suėmęs man už riešo ir atitraukė ranką.
- Tave gal muša, kad nebūtų noro dulkintis?- Nusijuokusi apvedžiau pirštais dar vieną rastą baigiančią gyti gelsvą gimatomą ant vaikino kairio šono, po šonkauliais.
- Labai juokinga.- Nusivaipė ir suvėlė mano garbanas.
- Tai papasakosi?
- Tebunie...- Pasidavė pažvelgęs į mano meilias akis.- Dėl tavęs. Galvojau, kad tapęs normaliu, moteris gerbiančiu žmogumi, turėsių šansų.
- Šansų...- Pakartojau šyptelėjusi.- Jų nė vienas vaikinas neturi... Juk matei, kokia aš išranki.- Sukrizenau.
- Kaip visada juokauji...- Atsiduso ir atsitraukęs pradėjo mautis pilkas namines kelnes.- Neskaitant to, kad vėl turėjau idijotiškų vilčių, prie viso to praradau ištvermę...- Burbėjo sau panosėj.
- Tu jos neturėjai.- Taip pat suirzau.-Kaip gali būti tokiu naiviu?
- Turėjau.- Griežtai atkirto.
- Tada kodėl drebėjai lyg epušės lapas, kai koketavau su tavim? Nejuokauk, kad ne nuo geismo virpėjai.
- Tai buvo silpnumo akimirka...
- Taip! Kaip ir visos kitos supistos akimirkos! Suprask, niekas neturi ištvermės, ypač kai kas nors tikslingai vilioja. Tai instinktas. Iš patirties sakau... Yra tik valia, kuri irgi tik laiko klausimas, o mudu akivaizdžiai jos neturim.- Atsidususi persibraukiau garbanas ir užsimetusi tuos pačius marškinius atsistojau už Liam nugaros. Vos liesdama pirštų galais vaikino odą, perbraukiau per jo stuburo slankstelius.- Nauja tatuiruotė?- Žvilgsniu užkliuvau už juodai išbadyto švirkšto, esančio žemiau juosmens, maždaug pusės delno dydžio.  Jo viduje parašyti žodžiai: 'Sex is all I want and sth what I dependent from.'
- Dink.- Griežtai ištarė, vos regimai pasukęs veidą per kairį petį.
- Kodėl mes visuomet išsiskiriam susipykę?- Kiek graudžiu balsu prabilau.- Kodėl negalim tiesiog ramiai to padaryti? Juk esam tokie panašūs. Abudu priklausomi, abudu žvelgę Giltinei į akis. Ir ne vieną kartą... Kodėl mes taip nesutariam?- Tyla.- Aš niekada neužmiršiu, kad išgelbėjai man gyvybę. Nesvarbu, kad tai buvo seniai, bet tai vistiek buvo. Esu amžiams tau skolinga...
- Minusas minusą atstumia.
<...>
Rytas. Vakar namo grįžau labai vėlai, gal apie pirmą, o gal net trečią nakties. Jaučiausi kalta. Kaltė smaugė, kad palaužiau man labai artimą žmogų. Neturėjau to daryti, bet širdis per daug paika, kad suvoktų savo klaidas. Kuo mes ilgiau pažįstami- tuo labiau slepiam jausmus vienas nuo kito. Pas normalius žmones viskas atvirkščiai, o pas mus- pievos lankos, logikos nerasta.
Šiandien vėl galiu mėgautis patruliavimu ant eržilo numeriu '3'.
- Sveikas, Nikai!- Iš toli pamačiusi blizginantį senesnio modelio motociklą blondiną, sušukau.
- Puiki dienelė pasivažinėjimui ar ne?- Atsigręžęs mostelėjo ranka, pasisveikindamas.
- Nebloga...- Priėjusi ir susiradusi savo bendrakeleivį švelniai, pirštų galiukais perbraukiau per juodo vairo paviršių.
- Žvirblis šiandien nenuotaikoj...- Suburbėjo dirstelėjęs į nuovados parkingo išėjimą, kur nervingai mosuodamas rankoje rūkstančią cigaretę telefonu kalbėjo Denisas.- Vėl neturėjo šiąnakt, kur nuleist garo...- Burbėdamas įniko trinti vos regimą įbrėžimą ant septintu numeriu pažymėto motociklo.- Geriau, jam į akis dabar nepapulti.
- Eik tu... Jis nėra toks baisus, kaip atrodo.- Atsidusau ir toliau slėpdama savo svajingą žvilgsnį akies kampučiu stebėjau seksualiai įsitempusį komisaro kūną. Nejučia atsirėmiau į Niko tvarkomą transporto priemonę ir ši ėmė svirti bei vos nenusivožė.
- Ramiau. Jei yra nauji modeliukai, nereiškia, kad šitie nieko neverti.- Pyktelėjo.- Jis manęs pakęst negali.- Irzliai burbėjo vaikinas.- Nes atsikalbinėju. Bent jau jis taip sako, nors, iš tikrųjų, aš tiesiog esu žmogus, kuris pastoviai sako tai, ką galvoja...
- Aš irgi...- Panirusi savo mintyse tariau.- Tik jam mažai terūpi, ką mes manom.
- Dėl to tu nenustojai būti kale.
- Ką?- Pabudusi atsigręžiau į vaikiną ir nusijuokiau.
- Nepyk, bet visi tai žino.- Atsistojęs skuduru nusivalė rankas.
- Tie VISI irgi ne angelai.
- Tiesa.- Sukrizeno.- Kokie planai vakare?
- Jokių.- Galiausiai atitraukiau žvilgsnį nuo Denio.
- Pasismaginsim?- Šmaikščiai kilstelėjo antakį.
- Nea. Turiu vaikiną.- Skubiai sumelavau, suvokusi, kad dar velnias žino kokių santykių mano psichika nepavežės.
- Ir tas vaikinas esu aš.- Netikėtai pasigirdo balsas man už nugaros.
- Bose, aš ne...- Susiėmė argumentuot Nikas, o man širdis nusirito į kulnus.
- Todėl čiuožk dirbti, nedadarytas alfa.
Nikas pasišalino, pirmą kartą nulaikęs liežuvį už dantų, o Denisas, kaip visada, paleido rankas į darbą.
- Tu man niekas.- Piktai suburbėjau ir bandžiau atitraukti kibias vaikino rankas.
- Nespurdėk, mačiau, kaip mane nužiūrinėjai...
-Tu ne elitinė prostitutė ar striptizo šokėjas, kad tave nužiūrinėčiau.
- Nesišakok, turiu tau dovaną...- Aš kiek apsiraminau ir pažvelgiau į aukščiau žaižaruojančias gudrumu žalias akis.
- Nenoriu, kad bendradarbiai dar labiau manęs nekęstų... Kokią dar dovaną? Gali atiduot Carly, jai labiau to reikia.- Kiek niekingai nužvelgiau.
- Na tai ne žiedas su nesuskaičiuojamais karatais, bet irgi nemažai kainuoja...- Iš juodo švarko vidinės kišenės ištraukė voką.- Ir beje, Carly to nenusipelnė.- Šmaikščiai mirktelėjo.
- Nejaugi atsisakė pačiulpti? Vėl viešbučio adresas?- Pašaipiai prunkštelėjau ir apžergiau savąjį motociklą.
- Neatspėjai.- Dramatiškai nusivaipė.
- Oh well...- Nė kiek nesusidomėjusi užvedžiau naująjį bičiulį.
- Čia bilietai.- Apėjęs transporto priemonę, atsistojo priešais.
- Kokie? Nors man nerūpi. Vistiek niekur su tavim neisiu...
- Nereiks eiti.- Nusišypsojo.
- Ane? Neši ant rankų?- Ironizavau.
- Skraidinsiu į Maskvą.
- Ką?- Nepatikliai kilstelėjau antakius.- Jeigu neklystu į Rusiją? Kam?
- Man už savaitės komandiruotė keturiolikai dienų. Pagalvojau, kad tau patiktų.
- Klausyk, nemanau, kad aš tas žmogus, su kuriuo turėtum važiuoti. Aš ne žaisliukas, kurį gali pasiimti, kada jauties vienišas...-  Neturiu tiek pinigų, kad leisčiau sau tokias keliones, tuo labiau ir neturėsiu. Tikrai norėjau pamatytį kitą pasaulio kraštą ir ne ką mažiau galingesnę kultūrą, bet mintis, kad esu tiesiog meilužė- žudo.
- Aš noriu, kad važiuotum.
- Aš nežinau...- Laužiausi viduje, negalėdama atsispirti norui nuskristi kur nors toliau nei NY ribos.
- Tavo žvilgsnis sako, ką kitą...