Lower than desire, higher than hell. REDAGUOJAMA

Part 25

Vos išėjau iš tualeto virtuvėje jau degė šviesa, o pro praviras duris matėsi, kad šie aptarinėja mano isteriją vidury nakties.
- Gal užsimesk bent chalatą.- Kiek piktai atkirto Carly.
- Koks skirtumas? Taviškis dar ne tai matė.- Burbėdama susitvarkiau ir grįžusi į virtuvę pašaipiai dėbtelėjau į Denisą.
- Kaip suprast?- Vos atsisėdau prie stalo pamačiau išsprogdintas merginos akis.
- Ji turi omeny, kad aš policijoje matęs ir bjauresnių dalykų nei tavo nuoga Chlo.- Staigiai pasiteisino vaikinas priešais piktdžiugiškai dėbčiodamas ir lengvai bakstelėjo po stalu mano koją.
- Aišku... Na jūs kaip visad galit dar pasikandžioti, vienas kitą su žemėm pamaišyti, o aš einu gult.- Nusižiovavo ir pasiravė Carly.- Po galais jau trečia nakties...- Murmėdama pasišalino.
- Aš pasivysiu.- Šyptelėjo merginai pavymui, bet ji akivaizdžiai neišgirdo.- Moki laikyti savo šakotą liežuvį už dantų?- Sušnibždėjo atsipalaidavęs.
- O kas yra?- Pašaipiai prunkštelėjau  ir taip pat atsilošiau į kėdę.- Nejaugi manai, kad yra kuo didžiuotis, kad prie manęs priekabiavo Carly vaikinas? - Sukryžminau rankas ties kiek atlapotu chalatu.
- Aš tik įspėju, kad jai nebūtina tai žinoti.- Klastingai šyptelėjęs mirktelėjo.
- Kažkoks grėsmingas tavo įspėjimas už tai, ko tau nepavyko padaryti.- Pagiežingai šyptelėjau.
- Neapsimesk, kad nesvarstei minties su manim pasidulkint lifte.
- Turėk sąžinės.- Pavarčiau akis negalėdama žiūrėti į jo akyse degantį ego.
- Dar pažiūrėsim, kam labiau reiks tos sąžinės...- Sau panosei murmėjo nežymiai šypsodamas ir akimirką žvilgtelėjo į laikrodį ant rankos.
- Kaip suprast?- Susiraukiau.
- Ne esmė.
- O kas tada "esmė"?- Vangiai kilstelėjau dešinį antakį.
- Esmė, tai, kad jeigu kažką reguliariai dulkinu, tai nereiškia, jog kažkam įsipareigoju.
- Čia man užuominą meti, kad esi laisvas kaip šikpopierio lapas Ugandoj?- Pašaipiai nusijuokiau.
-Tu juk supranti, kad mano kantrybė ne geležinė ir kad ankščiau ar vėliau teks priešais mane atsiklaupt.-Arogantiškai ir ramiai dėstė savo mintis. Tepajėgiau irzliai dėbtelėti.- Nebent nesutinki ir manai, jog tavo dulkinimąsis su nusikaltėliu virs romantiškais, kupinais pasitikėjimo santykiais.- Taip pat sukryžiavęs rankas ties nuoga krūtine šyptelėjo.
- K-ką?- Nejaukiai palinkusi į priekį pasirėmiau alkūnėmis į stalviršį.
- Manai sunku tai suprasti?- Šyptelėjo.
- Neturi jokių įrodymų.- Piktai atkirtau.- Nei tu, nei Carly nieko nematė.
- Nori pasakyti, jog esi beprotė ir lygioj vietoj, naktį mėgsti pastūgauti kaip vilkas pilnaty?- Nusijuokė.
Virš lempos zyzė kelios musės. Mano nervai lyg stygos virpėjo. Tyla vertė dar labiau siusti. Tik tos zyzlės gelbėjo mane nuo to šūdžiaus skvarbaus ir supistai seksualaus žvilgsnio.
- Tu neturi motyvo manęs šantažuoti.- Stengiaus valdyti savo jausmus, bet tai buvo neįmanoma.
- Sudominai.- Paslaptingai šyptelėjo ir atsistojęs priėjo prie manęs.- Kodėl?
- Nes dar praversiu tau ir kaip pareigūnė, ir gal kaip kas kita...- Sėdėdama pajutau, kaip nebenuvaldau liežuvio, o krūtinėje trankosi širdis nuo pusnuogio raumeningo vaikino akivaizdos. Sunkiai nurijau seiles. Man reikia cigaretės.
- Abejoju, kad būsi naudinga kaip pareigūnė, bet taip pat žinau, kad laikaisi to darbo nuovadoje įsikibusi tiek nagais, tiek dantim...- Nežymiai teigiamai linktelėjau, dėpsodama į medinį stalą.- Tuomet eime.
- Kur?- Susiraukusi atsisukau ir kilstelėjau akis į šalia atsistojusį vaikiną.
- Juk pati sakei, kad gali praversti ir kita prasme... štai puikus šansas įrodyti.- Šmaikščiai kelis kartus kilstelėjo antakius ir nurodė žvilgsniu į savų kelnių raištelius.
- Manai, šiąnakt noriu pamatyt tavo karnišoną?- Ironizavau nusivaipiusi.
- Juk pasakei ir pati nepatikėjai.- Nusijuokė.-
Atsistojau priešais vaikiną ir užsimijau ploti antausį, suvokusi, jog vaikinas nejuokauja. Deja, jis sučiupo mano plaštaką ir užlaužęs ranką už nugaros prispaudė mane krutine prie stalo.
- Diev...- Su dejone iškvėpiau, pajutusi kaip vaikinas prigludo prie mano užpakalio.
- Ką ką pasakei?- Sukrizeno sušbždėjęs man už nugaros prie ausies, mėgaudamasis savo pranašumu. Kūna nukrėtė malonus šiurpulys.
- N-nieko...- Užsimerkusi bandžiau valdyt savo geismą ir malonaus skausmo, geliančio ranką, keliamas dejones.
- Po to gailėsies, kad nepaprašei daugiau.- Gundančiai murmėjo, laukdamas mano tolimesnių veiksmų.
- Užsikišk.- Stipriai suspaudžiau akių vokus iš begalinio noro užsikimšt ausis ir pasišalinti kuo toliau nuo šito Velnio.- Paleisk mane.
- Rytoj atvažiuoja generalinis komisaras apsižvalgyti, kaip sekasi mūsų nuovadai...- Užlaužė man už nugaros ir antrą ranką. Toliau seksualiai murmėjo, pastebėjęs, jog dar manęs psichologiškai nesulaužė. Pajutau kaip chalatas kiek nusmuko ir atidengė mano krūtinę ir pečius.- Tau jau reikės būti su oficialia mūsų pareigūnų apranga, kurios dar neturi... rytoj ryte nuvešiu tave į darbą ir duosiu reikiamus statuso ženklelius ir rūbus...- Pajutau kaip vaikino trainiojimasis į mano sėdmenis ėmė dažnėti.
- Ilgai dar taip iš manęs tyčiosies?...- Sunkiai nuvaldydama jausmų darkomą balso intonaciją prabilau.
- Hm...- Šyptelėjo ir akimirkai pasilenkęs viena ranka suėmė mano užlaužtus abu riešus, o kita suėmė už kaklo ir kiek atlošė į save.- Labos naktelės...- Paliko šlapią bučinį ant apnuoginto peties ir paleido. Skubia atsigręžusi ir pasiremdama į kreivą stalą nuo jo atsitiesiau. Denisas nė nežvilgtelėjęs į mane nužingsniavo į miegamąjį.
Krūtinėje neaiškus viesulas. Rankos virma, galva kiek svaigsta. Po galais, aš sudrėkau.
<...>
Rytas kaip ir visuomet sunkus, kai pamiegi vos tris valandas. Kad ir kaip ryškiai šviečia saulė, nuotaika nuo to nepraskaidrėja, o galvoje ūžia mintis, kad teks kankintis aštuonias valandas darbe. Nuostabu.
Denisas mus nuvežė į darbą, o Carly aria kažkokioje kavinėje, kad užsidirbtų bent kažkiek pinigų. Mano finansinė padėtis irgi prasta, bet tai dar ne taip žiauru, kai turi darbą ir vietą kur pernakvoti. Aišku, su tokiomis gyvenimo aplinkybėmis, pas Carly vargu ar ilgai išbūsiu. Anksčiau ar vėliau ji sužinos tiesą ir išspirs mane pro duris. Nors atrodo, nesu kalta, Denisas pats prie manęs lenda, bet turiu pripažinti- vargu ar ilgai taip tempsiu nepasiduodama vilionėms.
- Štai tavo apranga. Pilna vasaros sezono akipiruotė- kerzai, kelnės, marškinėliai... Renkis ir nepamiršk diržo su visais velniais. Kai bus proga išsiaiškinsi visų priemonių paskirtis, o dabar sueis kaip yra. Nepamiršk beretės, įsisek ženklelius ir susitvarkyk antsiuvus...- Padėjo ant suoliuko paketą.
- Ar būtina šiandien dėvėti kerzus?- Suirzau.- Juk lauke kepina saulė...
- Panele Rože, džiaukis, kad dar tik pavasaris. Tai uniforma, kurios išsižadėti neturi teisės.- Pasivaipęs atkirto Denisas.
- Nuostabu tiesiog.- Duotus rūbus nusinešiau į persirengimo kabiną.
- Žinok, kai esi pikta tu mane nerealiai gundai, todėl nenorėk, kad įsibraučiau į kabiną ir tave padaryčiau vietoje.
- Eik velniop.- Kiek pravėriau kabiną ir parodžiau vidurinį pirštą.- Ateik, jei nori netekt kiaušų.- Šyptelėjau pašaipiai ir uždengiau užuolaidą.- Jeigu žaidžiu, tai tik pagal savo taisykles.
- Prie ko čia tavo žaidimai?- Sukrizeno atsisėdęs ant suklebusio suoliuko priešais persirengimo kabiną.
- Pamatysi.