Raudonų liepžiedžių arbata ('K)

• Dvidešimt ketvirtas skyrius •

 Kaitra, deginanti kiekvieną sustingusį mano kūno lopinėlį, neužgeso netgi po kelių dienų, kai nemačiau Deilono. Ji sekiojo mane, tarsi pririštas šunytis, šiek tiek atitolusi, tačiau visuomet rusenanti kažkur šalia. Džiaugiausi tuo, nors tuo pačiu ir siaubingai apgailestavau, kadangi šis jausmas trukdė man daryti viską, ką tik turėdavau prisiimti. Amalija netgi perėmė mano darbą bibliotekoje, mat viskas ką paimdavau, krisdavo iš rankų, o tai be galo siutino jos tetą, kuri mėgo ramybę bei tylą. Penktadienį turėjau anksčiau išeiti, kol ji pati nesugalvojo manęs išspirti.

Vienintelis palengvėjimas buvo tas, kad Altonas retai kada būdavo namuose. Jo grafikas buvo taip užspaustas susirinkimais ir konferencijomis, kad artimiausiu metu tikriausiai galėjau nė nesvajoti praleisti visos dienos su juo. Tiesa, neįsidrąsinau paklausti, kada jis paliks mane ilgesniam laikui, tačiau noras su kiekviena diena vis labiau stiprėjo. Vis labiau troškau išsinešdinti iš atšiauraus Niujorko ir pabėgti kažkur, kur niekas manęs nepažįsta ir nesiruošia smerkti. Svajojau praleisti nors kiek laiko su vyru, kurio troškau labiau už viską. Ir nors puikiai žinojau, kad visam laikui jo pasisavinti negaliu, bent trumpomis iliuzijomis galėjau atsiriboti nuo manęs aiškiai neapkenčiančios realybės.

Naujieji apartamentai tiesiog dusino mane, o tvarkytoja ir virėja, pasamdytos Altono, priminė man senuosius namus, negalėjau ir nenorėjau jų matyti. Todėl sekmadienį išėjau anksti ryte, Altono jau nebebuvo, o toms dviems moteriškėms žinoti nebuvo būtina. Pati nežinojau kur einu - į rankinę įsimečiau tik piniginę, raudonos arbatos liepžiedžių ir seną sąsiuvinį, pripildytą mano minčių, tačiau nebe tą, kuris buvo užpildytas žodžiais apie Deiloną. Šis buvo senesnis, tačiau jame buvo šiek tiek vietos papildymams, o aš tenorėjau atitrūkti nuo realybės ir vėl prisiminti senus laikus, kuriuose man neteko vaikščioti nesibaigiančiais labirintais. Su tokiomis mintimis, nuo aukštutinio Niujorko, pėsčiomis nukulniavau iki pat senosios kavinukės, kurioje pirmą kartą savo gyvenime pajaučiau nevalyvą aistrą kūne.

Diena pasitaikė neįprastai šilta, o sniegas, kuris visai neseniai buvo nuklojęs visus šaligatvius, garavo tarsi dūmas. Mieste telkšnojo balos, o iš po debesų išlendanti saulė pranašavo artėjantį pavasarį. Mėgau šiltus, tačiau ne pernelyg karšts orus, todėl šie ženklai kėlė mano veide šypseną ir malonius virpuliukus, bėgiojančius po oda. Vaikščioti ramiomis gatvelėmis buvo daug maloniau, nei skęsti turto pripildytuose namuose, kuriuose iš visų pusių buvau spaudžiama atlikti tobulos sužadėtinės įvaizdį. Nekenčiau šito ir vos pasitaikius progai stengiausi kuo mažiau būti namuose. Mieliau sukardavau nemenką kelią nuo naujųjų namų iki šios vietos, kad tik galėčiau pabėgti nuo mane besivejančios atsakomybės.

Nors puikiai žinojau, kad anksčiau ar vėliau teks ją prisiimti. Ir tai žlugdė mane.

- Panele Milana, labai seniai matėme jus,- nusišypsojo smulkutė padavėja, vos man įžengus į arbatinę. Šyptelėjau, pajautusi, kaip kūną parbloškia šviesūs prisiminimai ir iš jų iškylantys veidai, sutikti šioje vietoje.- Ar norėsit kavos?

- Dėkui, bet ne. Ar galėčiau tiesiog gauti karšto vandens su arbatinuku?- paprašiau, nusiimdama paltą, priversdama merginą sutrikti, tačiau ji greitai linktelėjo ir išskubėjo į kavinės virtuvę.

Niekas čia nebuvo pasikeitę. Tokia pati šilta ir jauki atmosfera aplink, fone skambanti švelni bei rami muzika, netgi staliukas prie kurio dažniausiai sėdėdavau, lyg tyčia buvo laisvas. Įsitaisiau prie jo ir sunėriau rankas ant medinio stalo paviršiaus. Vienintelis keistas dalykas, buvo tai, kad pažvelgus už stiklo nebemačiau lengvai skrajojančių snaigių. Tiesa, žmonės buvo laimingesni, gal dėl atšilusio oro, o gal todėl, kad į jų veidus nebedrėbė šlapias sniegas. Ne viename veide regėjau jau seniai matytas šypsenas, kuri vis dažniau nušvisdavo ir manąjame veide. Tiesa, dar niekuomet nejaučiau tokios nuotaikų kaitos - vienu metu mane užplūsdavo laimė, kitu - kaltės jausmas. Ir niekaip negalėjau jų atskirti.