Kai tave sutikau (Baigta)

XXVII

*Dominykas*

Pramerkęs akis, jaučiausi kaip niekad gerai. Vakar buvo tikrai nelengva diena ir žinau reikės laiko, kol vėl galėsiu pasitikėti Elena, kitaip sakant, savo motina. Per šias kelias savaites, aš pamačiau ją visai kitokią, nei iki šiol laikiau.  Ši stovykla ją pakeitė, ji tikrai nuoširdi ir gera moteris. Tik reikės laiko, kad ir vėl galėčiau vadinti mama.

Velniškai užsimaniau į tuliką, bet nenorėjau prižadinti merginos, kuri ant manęs miegojo. Jos šiltas kūnas iš karto priminė, ką išdarinėjome ant lieptelio ir grįžę pas mane kambaryje. Dėl Milos klydau, nes maniau, kad ji turtinga blondinė, kuri nieko nenusimano apie gyvenimą. Visą šį laiką, su ją elgiausi kaip šūdžius ir nenumaniau, kaip ji iš tikrųjų kenčia ir yra viena drąsiausių ir tvirčiausių merginų, kurias man teko pažinti.

-Labas rytas,- išgirdau apsimiegojusį balsą ir nuleidau savo žvilgsnį į merginą, kuri nors ir susivėlusi, bet atrodė beprotiškai gražiai.

-Labas,- ištariau ir pasilenkęs įsisiurbiau į tas švelnias lūpas, kurios mane varė iš proto. Mila išsišiepė ir arčiau mane prisitraukė prie savęs, o aš neskubėdamas toliau mėgavausi kūniškais malonumais.

***

-Viskas gerai?- pajaučiau ranką ant nugaros ir pažvelgiau į brolį, kuris šalia stovėjo ir laukė maisto.

-Taip, viskas gerai,- atsakiau ir negalėjau nustoti kvailai šypsotis ir tai brolis pastebėjo.

-Kažkas šiandien geros nuotaikos,- laimingas ištarė, o aš tik nusijuokiau ir pažvelgiau į Milą, kuri jau valgė savo maistą. Tarsi pajutusi mano žvilgsnį pažvelgė ir aš mirktelėjau. Jos veide iš karto atsirado šypsena ir net pats praradau žadą. Ji labai graži ir man pasisekė, kad dabar ji yra mano.

-Po tokios nakties, bet kas būtų geros nuotaikos,- tariau ir šelmiškai žvilgtelėjau į brolį, kai jis suprato irgi išsišiepė.

-Ne tu vienas turėjai geriausią naktį,- ištarė ir aš galiu prisiekti mano brolis nuraudo. O nuo to pradėjau kvatotis ir kumštelėjau broliui į petį.

-Brolau, tu rausti, kaip koks paauglys,- paerzinau, o broliui neišėjo valdyti savo jausmų. Džiaugiausi, kad jis laimingas.

-Net ne...- bandė išsisukinėti, bet kai pažvelgėme vienas į kitą supratome jog pakliuvome. Bent brolis tai tikrai.

-Džiaugiuosi dėl tavęs,- tariau ir žvelgiau į savo dvynį brolį.

-Turėtum ir tu pabandyti, įsipareigoti vienai merginai...- pradėjo brolis, bet nuo mano veido mimikos nutilo.

-To niekada nebus,- griežtai ištariau, nes aš nenoriu santykių ir niekada neįsipareigosiu. Nė viena mergina nepasitikėjau, nepasitikiu ir nepasitikėsiu. Nebūsiu kvailio vietoje, kai neapsikentusi vieną dieną paliks ar išduos su kitu, todėl jau seniai apsisprendžiau, jog man to nereikia ir brolis tai gerai žino.

-Mila gera mergina, neskaudink jos, jei negalvoji kažko rimto.

Aš tik abejingai žvelgiau į valgyklos darbuotojas, kurios taip ilgai kuičiasi ir nesugeba greičiau pateikti maisto.

-Ji gerai žino, kad mus sies tik seksas ir daugiau niekas,- šaltai tariau ir tiek iš mano geros nuotaikos. Bent jau apsidžiaugiau, kad eilė pajudėjo ir pagaliau gavau maisto. Su broliu grįžome prie stalo tylėdami. Mila klausiamai pažvelgė, bet aš tik ignoravau ir kimšau maistą. Toks jau esu, vieną akimirką galiu juoktis, o kitą jau būti susierzinęs ir piktas ant viso pasaulio. Juk sakiau, kad nė viena mergina neištvertų su manimi, net sumauti tėvai pametė tai, ką kalbėti apie kitą svetimą žmogų.

Motina įžengė ir visi nuščiuvo, nes šiandien ji atrodė labai laiminga ir be galo graži. Laisva gėlėta suknelė dailiai krito ant motinos kūno, bet labiausiai traukė jos veidas, kuris visas švytėjo. Elena visiems šiltai šypsojusi ir prisiartinusi prie mūsų su broliu meiliai prisiglaudė. Nors ir buvau praradęs gerą nuotaiką, bet jos apkabinimas tarsi numalšino visą mano pyktį ir nepasitenkinimą. Norėjau būti toks, kaip brolis, kuris sugeba iš karto atleisti ir visada įžvelgti gėrį, bet deja, aš buvau kitoks ir man neužtenka kelių gražių žodžių ar ašarų, kad nubraukčiau dešimt metų nežinomybės. Tai, kaip galiu pasitikėti moterimis? Jei net pati motina pabėgo ir manęs atsižadėjo...