Kai tave sutikau (Baigta)

Epilogas

*Elena*

Paskutinis vakaras, kai visi esame kartu. Atrodo turėtų varginti visas tas triukšmas, bet iš tikrųjų buvo labai gera ir  jaučiausi laiminga. Su kiekvienais metais aš darausi vis labiau užtikrinta dėl to ką darau, o to įrodymas, kad vaikai sugrįžta ir kitais metais.

Jaunystėje padariau daug klaidų, bet kas gi jų nedaro? Ilgai mėčiausi iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai atradau savo pašaukimą. Tikrai nesididžiuoju, ką padariau praeityje, bet su kiekviena diena stengiuosi ištaisyti savo klaidas.

Per šį vakarą daug sulaukiau padėkų iš tėvelių, kurie nekantraudami laukė, kada gi pasibaigs  pasirodymai ir galės savo vaikus įsitraukti į glėbį, stipriai apkabinti bei išbučiuoti. Kiekviename iš jų mačiau pasididžiavimą savo vaikais, kurie susikaupę atlikinėjo vaidmenis.

Iš šono maniškis veidas turėtų atrodyti lygiai taip pat. Didžiavausi savo visais vaikais, o ypač, savo berniukais. Džiaugiuosi, kad po tiek metų galėjau atsiprašyti už tai, kad palikau ir gavau galimybę užtikrinti, kad niekada nenustojau mylėti ar galvoti apie juos. Tiek Arnas, tiek Dominykas stovykloje išgyveno daug ką, bet kas svarbiausia - jie atrado savo laimę. Žinau, kad jiems reikės laiko vėl manimi pasitikėti, bet tikiu, kad mums pavyks vėl tapti šeima.

Neskubėdama ėjau ir žvelgiau į susirinkusią minią, kuri susižavėjusi žvelgė į dangų, kur sproginėjo fejerverkai. Povilas pasirūpino pastatyti fejerverkų dėžutes kuo toliau, kad tik niekas nesusižeistų. O mano žvilgsnis sutiko Milos, kuri ištrūko iš Dominyko glėbio ir atskubėjo prie manęs.

-Elena,- sušuko ir stipriai apsikabino mane. Taip buvo gera laikyti savo mergaitę. -Einam su manimi,- ištarė ir nusitempė, kur laukė mano berniukai ir Andrėja. Meiliai apžvelgiau visus ir kiekvieną apkabinau, o likusį fejerverkų šou prastovėjome apsikabinę.

Kitą dieną buvo labai sunku su visais atsisveikinti, bet kiekvieną užtikrinau, kad vėl jų visų lauksiu atvykstančių kitais metais. Sunkiausia turbūt buvo atsisveikinti su berniukais su kuriais ir toliau bendrausiu, bet ne taip dažnai, kaip norėčiau ir man tikrai labai jų trūks.

Arnas su Andrėja iškeliavo pirmieji, nes jiems dar liko daug reikalų sutvarkyti iki kol galės persikraustyti į Angliją, džiaugiausi dėl jų ir buvau užtikrinta, kad jiems pavyks, jei tik kliausis vienas kitu.

Pas Dominyką ir Milą atsirado nemažai keblumų, nes abu gyvena skirtinguose miestuose ir nenori nei vienas išsikraustyti. Bet tikiu, kad kažkaip pavyks rasti kompromisą. Nors abu yra užsispyrę, bet Mila mokės mano berniuką perkalbėti ir padaryti taip, kaip ji nori. Mano berniukams labai pasisekė, kad surado šias merginas, kaip ir man. Labai nekantrauju pamatyti, ką mums visiems atneš ateitis, bet tikiu, kad mes tikrai būsime kartu...

Pabaiga

Viskas mielieji, pabaiga. Labai noriu visiems padėkoti, kad skaitėte ir palaikėte mane. Man tikrai tai daug reiškia. Tikiuosi, ši istorija jums taip pat patiko, kaip man ją rašyti. Didelis AČIŪ, kad esate su manimi!!!! 

Su meile, Luka.