Išskridę paukščiai

21.Nesakė ko?...

Pow Martinas.

Šiandien turėjau susitikimą kuris pakeis mano visą gyvenimą. Mano rankose vėl oro linijos, kurios atneša daugybę pinigų. Tapau vienu iš akcininkų. Ta proga nusprendžiau nueiti į naktinį klubą ir gerai atšvęsti su savo verslo partneriais. Dar vienas laimėjimas mano gyvenimo knygoje. Nesigailiu, jog praradau savo praeitą verslą, galiausiai išsiskyriau su Karina ir pažadėjau sau daugiau niekados niekam nesipiršti. Esu tuo pačiu metu ir laimingas, ir šiek tiek sužlugdytas, kad viskas būtent taip pasibaigė su Liucija.

Sėdėjau klube ant fotelio vip zonoje su kolegomis ir spoksojau į centre klubo šokančias pusnuoges merginas. Rankoje laikiau stiklinę su konjaku ir nenuleidau akių nuo vienos iš šokėjų su juoda kauke. Jos rusvi plaukai man priminė Liusės garbanas ir dar tas kūnas. Man rodos tapau paranojiku, visą savaitę tik ir svajoju ją vėl netikėtai sutikti. Išdidumas ir baimė eilinį kartą nukentėti nuo tos moters, neleido man su ja susisiekti. Žinau, jog ji man skambino, bet aš užblokavau jos numerį. Taip bus geriau, turbūt mums abiem. Nenoriu apie ją galvoti, nenoriu net prisiminti jos žvilgsnio.

-Tau ji krito į akį. Tik žinok čia mano draugo klubas, jei nori ji gali būti tavo šiąnakt.-Tarė man greta sėdėjęs vyras su kuriuo dalinsimės verslą. Jis buvo šiek tiek vyresnis už mane ir turėjo daugiau patirties tokiuose reikaluose kaip skrydžiai. Atrodo aš papuoliau į kompaniją, kuriai galima viskas. Vienos daugiausiai uždirbančių oro linijų paskutiniais metais, turinčios savo reputaciją tarp įžymių žmonių.  

-Skamba patraukliai.-Atsigėriau gėrimo savo stiklinėje ir įsitaisiau į tą merginą savo lediniu žvilgsniu. Ji pastebėjo mano žvilgsnį ir šyptelėjo savo nepadoria šypsena. Jai nusišypsojus aš suvokiau, jog tai tikrai ne Liucija, kad ir kaip norėčiau. Ta dabar veikiausiai duodasi su savo Frenku lovoje. Nuo tokių minčių mane ima krėsti šaltis. Negaliu susitaikyti su tuo, jog ji vėl nebemano.

-Martinai, mano sekretorė tau pervedė du milijonus svarų. Aš tikiuosi tavo darbas bus to vertas, tu man iškarto patikai. Matau, jog esi rimtas vyras žinantis kaip reikia daryti pinigus.-Neslėpė savo džiaugsmo mūsų pagrindinis savininkas. Puikiai žinojau, kaip vyksta visi tie reikalai. Svarbiausiai įtikti galingiausiam žmogui versle, o tada jau veikti pagal planą.

-Ačiū jums, jūs nepasigailėsite. Juk pažįstate mano dėdę, jo lakūno genai visi perėjo į mane. Beje kalbant apie tą merginą, ji mane sudomino.-Žvelgiau į jos siluetą ir kuo daugiau gėriau alkoholio, tuo labiau, jos norėjau. Ji labai panaši į ją, tokia daili ir pritrenkianti. Pusė vyrų klube tik į ją ir spoksojo. Jos visi norėjo ir aš užsimaniau.

-Ji bus tavo. Ei tu!-Jis kreipėsi į greta stovėjusį apsauginį.-Nueik ir sužinok kada ta mergina baigia darbą ir pasirūpink, jog ji atsirastų Martino mašinoje.-Jo apsauginis nieko nelaukęs nuėjo vykdyti duotos užduoties, o aš akimirką pasijaučiau visagaliu. Nuo šiol viskas bus mano, ko tik panorėsiu priklausys man. Išsiskyrus ji, ji man niekados nebepriklausys. Manyje sugrįžo senasis bejausmis Martinas.

Vėlyvą naktį, o tiksliau paryčiais mane parvežė į apartamentus. Aš žinoma nebuvau vienas, greta manęs buvo ta nepažįstamoji. Nusivedžiau ją pas save namo ir nepaleidau iki pat ryto. Išliejau ant jos visą nepasitenkinimą, visą pyktį ir pagiežą. Bandžiau nusiraminti kitos moters glėbyje, bet tai buvo neįmanoma. Bet kuriuo atveju, jaučiausi gavęs bent šiokį tokį pasitenkinimą. Viskas ko ji iš manęs ryte paprašė buvo naujas telefonas. Kokios žemos šiuolaikinių merginų kainos tapo.

-Mes dar susitiksime?-Ji užsivilko savo trumpą suknelę mano miegamajame ir pasilenkė prie manęs gulinčio lovoje. Man šiek tiek maudė galvą po vakarykščio perdauginimo alkoholiu. Išsiblaivius ta mergina visai man nepriminė Liucijos, visiškai kitokie veido bruožai ir juolab charakteris. 

-Štai imk pinigus savo telefonui. Ir ne, mudu daugiau nesusitiksime, tikiuosi.-Paėmiau kelias kupiūras iš stalčiaus ir numečiau jai, o ta kaip pamišusi juos pasigriebė sau. Norėjau, kad ji nešdintųsi iš mano namų, kuo greičiau. Nebuvo nei noro, nei tikslo su ja daugiau pliurpti. Manęs laukia darbas ir rimti reikalai.

-Gaila...tu visai nieko. Geros tau dienos, jei užsinorėsi manęs, žinai kur rasti.-Ji pabučiavo mane į skruostą ir paliko namus. Aš sunkiai atsidusau ir net nenorėjau keltis iš lovos. Deja teko, šiaip ne taip pašokau iš patalų ir nuėjau į dušą. Šaltas vanduo man padėjo atgauti jėgas ir aš užsivilkęs kostiumą buvau pasiruošęs naujai dienai. Nuėjau į virtuvę papusryčiauti ir vos tik išsiėmiau lėkštę į duris pasigirdo labai įkyrus beldimas. Atrodė, jog kažkas man tuoj išlauš tas nelemtas duris. Greitu žingsniu nuėjau jų atidaryti ir tai ką aš už jų išvydau privertė mane akimirką aiktelėti.

-Frenkai? Klausyk, kol dar nepradėjai kalbėti pasakysiu iš anksto. Dink iš čia, nes mano kantrybė negeležinė. Nežinau iš kur gavai mano adresą, bet aš neturiu tau laiko.-Atsirėmiau į tarpdurį ir sugniaužiau kumščius. Kokio velnio jis išvis atėjo pas mane į namus? Visą nuotaiką sugadino, prieš akis tik tas jų bučinys ir buvo. Šlykštu man darėsi žiūrint į jį.

-Palauk, aš atėjau tau viską paaiškinti. Tavo Liucija man negrąžina pinigų, nors žadėjo. Ji sakė negrąžins kol visko tau nepaaiškinsiu. Taip, kad dabar įdėmiai manęs paklausyk...

-Liucija ne mano visu pirma, o visu antra jau sakiau, kad neturiu tam laiko. Eik geriau pasirūpink savo vaiku, nes viską ir taip jai iškrovei ant sprando. Linkiu jums laimingo gyvenimo drauge.-Pertraukiau jį ir jau norėjau užtrenkti duris, bet jis staiga pakišo koją ir neleido man to padaryti. Garbės žodis, galvojau būtent dabar aš jam gerai tvosiu per veidą.

-Ką? Kokį dar vaiką? Čia tau reikėtų pasirūpinti vaiku, kurį palikai dar jam negimus. Per tave aš atšaukiau vestuves su Liucija, nes gi komandiruotėje judu puikiai pasidulkinote ir iš to gavosi nuostabus vaikelis.-Jis įsitaisė savo pamišusiu žvilgsniu į mane, o aš akimirką pagalvojau, jog jis išties yra totalus psichopatas.

-Tu idiotas? Klausyk, dink man iš akių, nes tikrai gausi galvą. Prisigėrei ant tiek, kad net pamiršai jog turi su Liucija vaiką.-Dar labiau sugniaužiau kumščius, jis taip nusišneka, kad man net bloga viso to besiklausant. Matyt specialiai atėjo iš manęs pasijuokti, aš to neleisiu jam daryti. Jis labai greitai gulės ant žemės jei dar pradės svaigti tokias nesąmones.

-Vadinasi ji tau taip ir nepasakė...Vargšelis, uoj ta Liusė, tikra kalė.-Kai jis ją pavadino taip, manyje sukilo toks pyktis, kad neišlaikiau ir kumščiu trenkiau jam į nosį. Tas aišku vos nenukrito ir susiėmė sau už kraujuojančios vietos. Nežinau kodėl, bet kai kas nors įžeidinėja ją, priimu tai labai asmeniškai. Velniai griebtų, man tai išvis neturėtų rūpėti.

-Nesakė ko?!-Buvau tokiame įniršyje, o jis dar drįso tampyti mane už nervų. Mane jo žodžiai suintrigavo, ko ji man nesakė?

Kita dalis rytoj😘