Išskridę paukščiai

23.Palik mane...

Pow Liucija.

-Tu motinos vardo neverta kekšė. Dulkinaisi su tuo italu prie mano vaiko!-Jis taip agresyviai sugriebė mane už rankos ir pakėlė nuo lovos, kad stovėčiau priešais jį. Mane jo žodžiai visiškai nuginklavo, kas jam po velnių pasakė tiesą? Tokiu netinkamu metu, aš pati ruošiausi jam viską papasakoti, bet eilinį kartą nesigavo. Nuo visos tos įtampos skraidančios ore, net Kristianas lopšyje ėmė verkti.

-Paleisk, kas tau pasakė? Iš kur ištraukei, kad Kristianas tavo vaikas? O, kad ir tiesa, kai tu taip elgiesi vis tiek jo negausi. Koks tau skirtumas?-Pažvelgiau jam į akis, o jis tik dar labiau suspaudė mano ranką. Iš vienos pusės galima suprasti ir jį, bet taip psichuoti tikrai nėra būtina. Bet kuriuo atveju jis neturi teisės ateiti ir įsiveržti taip į mano kambarį, o ne gana to dar ir rėkti, bei agresyviai elgtis.

-Pasakė, bet tik ne tas žmogus kuris man turėjo pasakyti. Tu dar klausi koks man skirtumas? Tai tau nėra jokio skirtumo. Ką padarei dėl vaiko atsiradimo, nors pirštą pajudinai? Tu man sakei, jog myli mane, o dabar guliesi su tuo asilu į lovą. Tavo kiekvienas žodis yra melas.-Jis tiesiog sustingdė mane tokiu savo žvilgsniu, privertė bijoti. Norėjau, jog jis išeitų ir daugiau nebegrįžtų, kaip kažkada padarė.

-Su niekuo aš nesidulkinau atvirkščiai nei tu. Nežinau šiame rajone nė vienos merginos su kuria tu nebūtum permiegojęs. Čia per tave aš taip ilgai užtrukau jo beieškodama, jei ne tu, mano vaikas senų senovėje būtų buvęs namie! Dink iš čia, nenoriu daugiau tavęs matyti. Pravirkdei Kristianą.-Bandžiau ištraukti savo ranką iš jo stiprių gniaužtų, o jis tik dar labiau suspaudė ir prisitraukė prie savęs. Mane tiesiog vedė iš proto faktas, jog mudu su juo čia riejamės, o kūdikis tai verkia.

-Jei ne aš, mano vaikas, leisk dar kartą priminti žodelį MANO.-Jis su kita ranka parodė į save kaip koks savininkas.-Būtų parduotas velniai žino kam ir viskas per tave. Kaip žinodamas be proto norėjau jį surasti. Tu matyt dar per jauna būti mama, neturi nieko, net tėvą norėjai atimti iš to nekalto žmogelio. Neišdegs, aš pasiimu Kristianą, o tu jį galėsi matyti kaip savo ausis. Netikiu, jog nepermiegojai su tuo italu. Nustok melavusi!

-Nedrįsk, tu jo negausi. Štai todėl aš tau nieko ir nesakiau, nes tu pamišėlis. Vaikui reikia motinos, jis dar visai mažas. Tu jį pražudysi. Tiki ar netiki, bet tarp manęs ir Ronaldo nieko nebuvo. Čia tu mane ignoravai visą savaitę ir velniai žino kuo užsiiminėjai.-Buvau nusiteikusi kovoti iki galo už teisybę. Jis ima peržengti visas įmanomas ribas.

-Ignoravau? Gal dėlto, kad tu laižeisi su kuo papuolė. Žinau, jog Frenkas pabučiavo tave tau nesitikėjus, bet kažkaip labai sudvejojau, kai pamačiau tave su tuo Ronaldo. Akivaizdus melas, kuriuo nebenoriu tikėti. Mano vaikas augs turėdamas viską, o tai reiškia su manimi.-Jis vienu mostelėjimu pastūmė mane į šoną, o aš suvokiau, jog dabar negaliu tylėti. Na taip, prisipažinsiu trūksta man to atsakingumo, o ypač jo trūko, kai dingo Kristianas. Nieko negalėjau padaryti, aplamai Martinui vėl atsiradus staiga praradau protą. Sunku tai pripažinti, bet akimirką pamiršau ir apie sūnų. Taip, žinau, aš buvau kvaiša, bet dabar aš jam jo neatiduosiu. Neleisiu vėl Kristianui dingti.

-Tu neturi tokios teisės. Nedrįsk jo paimti iš to lopšio.-Akimis kambaryje ieškojau ko griebtis, neleisiu, jam laimėti šios kovos.-Mama, kviesk policija!-Sušukau savo mamai apačioje ir iš to nežinojimo ko imtis, aš tiesiog pagriebiau nuo spintelės stovėjusį puodelį. Buvau ne juokais nusiteikusi, jam nespėjus paimti mažylio, kuris jau baigia užsirėkti, aš trenkiau Martinui iš už nugaros su puodeliu per galvą. Tas tik susigriebė sau už galvos ir atsigręžė į mane. Aš lėtai ėmiau trauktis atgal, kaip kambario durys vėl atsidarė, o pro jas įėjo mano brolis.

-Kas čia vyksta?-Jis pažvelgė į mano persigandusį veidą, o tada į Martiną, kuris laikėsi sau už galvos. Henris nieko nelaukęs praėjo pro mudu ir paėmė iš lovelės kūdikį. Aš spoksojau kaip mano brolis nuramina vaiką ir pasijaučiau dar didesne netikša. Viskas per tą idiotą, kodėl aš jį išvis myliu?

-Henri, paprašyk prašau Martino, kad jis išeitų, nes manęs jis neklauso.-Nubėgau prie savo brolio ir pažvelgiau į kampe stovintį tą išsišokėlį. Jis sugniaužė savo kumščius, akimirką pamaniau, jog užsipuls ir mano brolį. Ir jis dar man kartojo, jog myli mane, kažkaip staiga dingo jo ta meilė. Išvis nesuvokiu, kam jam tas vaikas? Kokia jam iš to nauda? Aplamai nėra tokio žmogaus, kuris galėtų logiškai paaiškinti kas dedasi jo protelį.

-Martinai, kas vyksta? Tu sakei, jog nori su ja pasikalbėti, kai tave įleidau. Kodėl čia šukės visur mėtosi? Judu mušėtės? Liucija, tu man kažko nepasakojai, judu vis dėlto kažkas sieja?-Mano brolis uždavė laviną klausimų. Aš tik nuleidau savo akis žemyn ir net nedrįsau kažkur pažvelgti.

-Jos paklausk kas vyksta. Tu, net savo broliui nieko nesakei. Pradėkime nuo to, kad ji prisiekinėja man meilėje, o vėliau gulasi į lovą su svetimais vyrais.-Piktai tarė Martinas ir nenuleido nuo manęs savo akių.

-Su kokiais vyrais? Ronaldo aplamai gėjus, tarp mūsų nieko nebuvo!-Pakėliau toną, man įgriso jo tokie priekaištai.  Pats duodasi su kuo ir kada papuola ir dar drįsta man skaityti moralus.

-Klausyk, jei jūs dėl to susipykot. Tai galiu paliūdinti, kad tarp jų nieko nebuvo. Mes tiesiog vakar atvažiavome ir name neužteko kambarių visiems, todėl Ronaldo miegojo su Liucija vienoje lovoje. Viskas. Dabar taika? Ar dar kažkokios problemos?-Henris atrodė kaip koks taikos angelas tarp mūsų. Tik vargu ar mudu gali kas nors sutaikyti. Vis tiek dažniausiai pykstamės dėl visokių smulkmenų ir principų. Tai, kad Martinas nori pasiimti sūnų pas save, taip pat yra tikrų tikriausias principas.

-Jo, šiaip ten mano sūnus, tad prašyčiau duoti vaiką man.-Jis žengė žingsnį į priekį, o aš užstojau brolį ir atsistojau priešais jo tas įniršio pilnas akis. Neleisiu jo principams nugalėti, ne šį kartą.

-Vaikas augs su mama. Tu to nori, ar ne.-Sumurmėjau jam griežtu tonu ir pajaučiau kaip tvirtai stoviu ant žemės. Mano pasitikėjimas savimi vėl buvo viršuje.

-Kristianas tavo sūnus? Liucija, kas per...nu jūs pavarot...nesitikėjau. Aš kaip supratau jūs skiriatės ir dabar dalinatės vaiką. Kokio velnio tada gulėtės į lovą jei vienas kito nemylit ir nesiruošėt kartu gyventi? Tik nereikia man pasakoti visos istorijos. Dar pasakykit, kad jūs susituokę, išvis nukrisiu vietoje.-Mano brolis buvo šiek tiek šokiruotas tuo kas vyksta.

-Mes nesusituokę ir ačiū dievui, nes visą gyvenimą pragyventi su žmogumi, kuris eina į kairę ir neadekvačiai elgiasi, būtų pragaras.-Visą tai pasakiau žiūrėdama jam tiesiai į akis...