Išskridę paukščiai

4.Skambutis...

Pow Liucija.

Anksti ryte mane pasiekė paukščių giedamos giesmės už lango ir spiginanti saulė į veidą. Šiąnakt miegojau kaip užmušta, nieko nuostabaus, juk tiek bemiegių naktų teko išgyventi. Lėtai atmerkiau akis ir pažvelgiau į saulės spindulius, kurie leidosi pro langą. Kelias minutes tiesiog nejudėjau ir spoksojau į medžių viršūnes, kurios tiesiog bangavo nuo vėjo lauke. Staiga per ausis suskambėjo kitoje lovos pusėje buvęs telefonas ant spintelės. Nerangiai persisukau kaip koks kamuolys į kitą pusę ir nė nepažiūrėjusi kas skambina atsiliepiau.

-Klausau.-Užtinusiu balsu sumurmėjau ir užmerkiau akis, rodos miego mano išvargusiam kūnui buvo ne gana. Tikiuosi neužmigti pokalbio metu.

-Sveiki jums skambina iš komisariato, ar aš kalbu su Liucija?-Išgirdau pagyvenusio vyro balsą ir iškarto atmerkiau akis. Visas kūnas, tarsi įsitempė po jo žodžio komisariatas. Iki skambučio buvau visiškai neprabudusi, dar vis skraidžiojau sapnų karalystėje, bet dabar mano ausys įtemptos, o protas švarus ir pasiruošęs priimti naują informaciją. 

-Taip.-Atsakiau ir akimis įsitaisiau į rudą savo spintą, kuri buvo jau gana skylėta. Nežinia kiek metų ji čia stovi, veikiausiai nuo pat mūsų atsikraustymo į Londoną. Pamenu kažkada ji atrodė visiškai kitaip, bet viskas keičiasi, kažkada ir aš atrodžiau kitaip ir buvau kitokia.

-Malonu, aš skambinu dėl neseniai pradėtos bylos. Būtų puiku jei atvyktumėte pas mus į ofisą. Praeitą kartą buvo įvykusi klaida ir jus sumaišė su kitu asmeniu, todėl labai apgailestauju už sukeltus nepatogumus. Ar galėsite šiandien atvykti?-Teatras be pinigų, dabar pagalvojus jei jie nebūtų sumaišę manęs su kažkuo, aš būčiau nesutikusi Martino ir greičiausiai visai netekčiau sveiko proto. Jis mane palaiko ir esa vienintelė mano viltis surasti sūnų. Policija aš labai nusivyliau, bet verta priimti ir jų siūlomą pagalbą.

-Žinoma atvyksiu, o kelintą valandą?-Atsisėdu ir mintyse jau sugalvoju visos dienos planą, nuo savo dušo iki to komisariato ir ne tik...

Pow Martinas.

Sėdėjau kavinėje ir žiūrėjau pro langą, kaip eina eilinė diena žmonių gyvenimuose. Kažkas vėluoja į darbą, kažkas į mokyklą ir tik retas kuris eidamas gatve mėgaujasi savo gyvenimo minute. Tvirtai suspaudžiu savo kavos puodelį ir pagalvoju apie Liuciją, ji tokia puiki ir žavinga tapo mano akyse. Noriu jai padėti surasti sūnų iš širdies. Man buvo toks šokas kai sužinojau, jog ji išsiskyrė su Frenku. Neketinu jos įkalbinėti pas mane grįžti, kad ir kaip norėčiau, tai būtų neteisinga. Ji tarsi sapnas, kuris ateina ir išeina, niekad nežinai kada bus paskutinės minutės kai to sapno nebesapnuosi. Staiga mano mintis išsklaidė kišenėje suskambęs mobilusis, nieko nelaukęs atsiliepiau ir išgirdau Karinos naglą balsą:

-Ko taip ilgai nekeli? Ai tiksliai, jau girdėjau, susiradai kitą. Na, bet kuriuo atveju mudu dar teisėti vyras ir žmona, todėl turėsi būti man ištikimas bent ateinančias kelias savaites, o po to...-Mane jos balsas tiesiog erzino, manęs visiškai nedžiugino jos skambučiai ir aš norėjau užbaigti šį pokalbį vos tik išgirdau jos balsą. Jai nepabaigus sakinio aš ją pertraukiau:

-Ko tu nori? Eilinį kartą mane šantažuoti? Neišdegs, aš tau viską paaiškinau prieš skrydį į Londoną.-Savo balse neslėpiau nepasitenkinimo, nesuprantu kokio velnio aš apskritai ją vedžiau? Kodėl man turėjo rūpėti, kad ji kažką sau pasidarys? Gailiuosi, jog priėmiau tokį sprendimą, norėjau tuo momentu išvengti problemų, bet jų tik padaugėjo.

-Stop, tu manęs tada nesugebėjai išklausyti, tad išklausysi dabar. Įsikišk sau į galvą, kad jokių skyrybų nebus pakol neparašysi man kitos dalies savo verslo. Supratai? Patarčiau nekomplikuoti situacijos ir neieškoti kažkokių teisininkų su kuriais prasitampysi metus, o vėliau savo tikslo taip ir nepasieksi.-Jos tas tonas toks įkyrus ir  aidėjantis per mano galvą, kad galvojau tikrai nesuvaldysiu kylančios neapykantos tai moteriai ir nusamdysiu kažką kas ją gerai pamokytų, bet valdžiausi. Jei atvirai man jos dukros gaila, kuri ateityje net nežinos kas jos tėvas.

-Tu visai išsikraustei iš proto? Koks dar verslas? Sieki palikti mane basą, net negalvok, to tikrai nebus!-Pakėliau savo balsą, ji sugeba mane įsiutinti su savo nesąmonėmis. Tikra kalė, net nežino nuo ko vaiką pasidarė. Tiek man nervų sugadino su savo šantažais.

-Sakai nebus? O kas jei aš žinau kai ką, labai labai intriguojančio? Šiandien ryte paukštelis vardu Naomi pakuždėjo, jog vėl triniesi su ta kvaiša. Ach...sena meilė, tik va...bėda, kad jai tu tapai neįdomus. Ką padarysi, toks jau gyvenimas.-Ji pradėjo žaisti su manimi kažkokį žaidimą, jos ta pakitusi intonacija skambėjo taip pašaipiai, kad jau norėjau užbaigti mūsų pokalbį, bet tik viena detalė...link kur ji suka?

-Kokio velnio tu skambinėji mano sesei? Ir ką tokia kaip tu, gali žinoti? Tokios kaip tu, nežino nieko apart kaip naudotis žmonėmis.

-Na jei nenori sužinoti nieko apie jos sūnų...puiku. Būk užsispyręs. Tik žinok be mano pagalbos ilgiau užtruksi, o šiuo atveju laikas tau labai svarbus.-Pasakymas, kad aš buvau šokiruotas, būtų labai švelnus. Aš lediniu žvilgsniu įsitaisiau į vieną tašką ir norėjau viską neigti, ji blefuoja.

-Tu meluoji, kodėl turėčiau tavimi pasikliauti? Tu nieko nežinai.-Sugniaužiu kumštį, nuo sukilusios įtampos ir adrenalino. Dabar ji dar labiau ėda mano smegenis, gudri gyvatė.

-O tu turi pasirinkimą? Būtent, kad neturi, todėl privalai manimi pasitikėti, jei vėl nori įtikti savo Liusei ir tam Frenko sūneliui.-Paskutinius žodžius ji pasakė taip, lyg tai būtų kažkoks anekdotas ar sarkazmas. Man nerūpi kieno tas mažylis, aš myliu jo motiną, o tai reiškia, kad myliu ir jį.

-Ar tik nebūsi pati susiejusi su tuo pagrobimu? Kokia vis dėlto tu kalė, jei išties ką nors žinai ir tyli. Nesuprantu, tokių kaip tu žmonių.-Pasišlykštėjau ja kaip tik galima buvo pasišlykštėti asmeniu. Bjaurybė, o juk iš pradžių ji vadino ją gera draugia. Puikus pavyzdys mano gyvenime, kaip žmones degraduoja dėl pinigų ir turto, bei pavydo.

-Aš? Nejuokink, man jos snargliaus nereikia. Aš puikus žmogus, tokių dar reikia paieškoti, mielasis. Priimsiu tavo žodžius kaip sutikimą. Kai tik turiu paruošusi lapą ant kurio tau reiks pasirašyti. Atskrisiu į Londoną po kelių dienų ir tada mudu turėsime labai įdomų pokalbį. Geros tau dienos.-Ji numeta ragelį man nė nespėjus pratarti nė žodžio. Ji tikrai kažką žino, velniop tą verslą jei jos informacija padės surasti Kristianą. Veikiausiai liksiu basas, be jokių pinigų, kai užrašysiu jai savo tikrą pinigų šaltinį. Bankas pasiims mano paskutinius pinigus paskolai grąžinti. Tiek jau to, tai tik popieriaus lapai, kurie yra uždirbami. Pokalbis su ja mane taip sunervino, kad emocijos netilpo viduje ir aš stipriai trenkiau delnu per stalą:

-Šūdas!-Net neįsivaizdavau, kad ta kvaiša gali mane įvaryti į tokį kampą.