Drakonų slėnis: Paslapties šydas

Kelionė į urvą

- Rimtai, įsiveržei į mano kambarius vos tik prašvito? – burbtelėju dėbtelėdamas į juodaplaukį demoną.
- Tu juk sakei, kad keliausime ryte. Jau rytas, – Sorenas atsainiai kilstelėja pečius.
Sugriežiu dantimis nusigręždamas į niūrų dangų.
- Šiandien lis, mums reikia pasiskubinti. Kelias tolimas, jei sušlapsiu sparnus, užtruksim kur kas ilgiau nei derėtų.
- Tu juk ne plunksnuotas, - vaikino antakiai šoka aukštyn.
- Mano drakonui nepatinka drėgmė. Dabar gali baigti kabinėtis ir kelti savo užpakalį nuo to prakeikto suolo?
Sorenas perverčia akis ir pakildamas ant kojų, nuo drabužių nusibraukia nematomas dulkeles.
- Rodyk kelią, - tarstelėja ištiesdamas ranką į priekį.
- Ne čia. Gaja gali pamatyti, - tarstelėju prisimindamas prieš akimirką jaustas emocijas.
Trūko tiek nedaug, jog nuplėščiau nuo jos tuos prakeiktus naktinius marškinius. Ji tokia... saldi. Papurtau galvą bandydamas sutramdyti galvoje trypčiojantį žvėrį, kuris trokšta apsigręžti ir grįžti pas savo mergelę.
- Kodėl tu jai nepasakei?
- Jai nereikia to žinoti...
- Nereikia? Ar tu visai išsikraustei iš proto?
- Žiūrėk, ką kalbi, - sugriežiu dantimis.
- Su kiekviena diena bus vis sunkiau.
- Mūsų vestuvių naktį aš jos vos nepasmaugiau.
Neišgirsdamas jokio atsako, pagręžiu galvą atgalios ir spoksodamas į sustojusį Soreną, giliai iškvepiu.
- Ar ji nėra taip ilgai laukta antroji pusė?
- Taip, bet...
Atsidūstu įremdamas rankas į klubus ir apsisukęs sutinku juodą akių žvilgsnį.
- Kokio velnio norėtum sužeisti moterį, kuri suteikia tavo gyvenimui prasmės?
Sutrikęs klausausi vaikino žodžių ir nežinau, ką jam atsakyti. Mane labiau stebina toks jo susirūpinimas. Tai ne tas pats vyras su kuriuo susipažinau prieš trejus metus.
- Kas tau nutiko? – klustelėju sutrikęs.
- Ką?
Abu lyg pasimetę avinai spoksome vienas į kitą be suvokimo, ką atsakyti. Kelios akimirkos praeina tyloje.
- Pasirodo, vedžiau ne tą, kurią turėjau vesti.
Akimirką Sorenas informaciją virškina tyloje, tuomet pratrūksta juoku ir aš sukąsdamas dantis perveriu jį griežtu žvilgsniu.
Puikiai žinau, kaip tai skamba, tačiau tai buvo likimas, jog Gaja atsidūrė savo sesers vietoje. Tai buvo dovana už visus tuos metus bevaisių paieškų, tačiau mane labiausiai baugina, jog ji žmogus. Ji nežino, kad drakonai egzistuoja, o dar tas stiprus užsispyrimas sužinoti apie juos. Žinau, kad manasis žvėris turėjo likti pasislėpęs. Neturėjau leisti, kad Gaja jį išvystų, tačiau grūmiausi su juo per ilgai ir tada tomis keliomis akimirkomis jis perimdavo kontrolę ir tiesiu taikiniu nuplasnodavo pas savo nuotaką.
„Ne tu vienas nori su ja būti,“ – mintyse suurzgia žvėris išpūsdamas karštą orą.
- Kaip šitą suprasti? – vaikinas liovęsis kvatojęs nuveria mane tamsiu žvilgsniu.
- Turėjau vesti jos seserį, tačiau Šventųjų krioklių princesė buvo prigąsdinta dėl pabaisų gyvenančių Navalio karalystėje...
- Tai todėl Gajai nepasakei, kas esi iš tiesų?
Lėtai linktelėju. Pasigręžiu į mūrinį bokštą dengiantį didžiąją rūmų dalį ir išsinerdamas iš baltų marškinių, pasiruošiu pasikeitimui. Užmerkiu akis ir giliai iškvėpęs perleidžiu sąmoningumą žvėriui viduje. Jis patenkintas purkšteli ir kraipydamas savo žvynuotą galvą į šalis užbaigia procesą. Juslės akimirksniu suaštrėja ir aš įsitempęs imu žvalgytis aplink.
Tiksliau drakonas pradeda žvalgytis, aš tik seku ten, kur krypsta jo žvilgsnis. Ilgą kaklą pasukęs, žvėris mostelėja Sorenui lipti ant nugaros, tačiau juodaplaukis tik papurto galvą.
- Na jau ne. Tikrai nejodysiu savo draugo.
Sulig paskutiniais žodžiais, išsiskleidžia juodi sparnai ir žvėris nuvėręs jį žvilgsniu, išpučia garų kamuolį bandydamas pavaizduoti, jog jo tai nestebina.
„Skrendam, drauge. Artinasi lietus. Urvą turime pasiekti iki kol audra prasidės,“ – drąsinančiai ištariu mintyse glostydamas ilgą drakono kaklą.
Šis pritariamai suurzgia ir žengęs kelis žingsnius į priekį, smenga nuo kalvos žemyn. Akimirksniu pajaučiu šaltą vėjo gūsį įsisukantį tarp sparnų ir nespėju nė mirktelėti, kai mudu jau kylame aukštyn. Sorenas sutrikęs vis dar vėpso stoviniuodamas ir drakonas džiaugsmingai suplasnojęs sparnais, nusklendžia debesų link.

**
Jei kam neaišku, tai čia yra iš tos vietos, kuomet Tairas su Sorenu grįžo susižeidę! Trumpas pokalbis nuotaikai praskaidrinti!