Drakonų slėnis: Paslapties šydas

11 Skyrius

Diena pralekia kitokiu ritmu nei įprastą. Rūmuose it patrakusios laksto tarnaitės valydamos kiekvieną kampą. Adrianas nė per žingsnį nesitraukia, o Tairas pradingdamas pusvalandžiui vėl netikėtai išdygsta kiekvienoje patalpoje, kurioje leidžiu laiką. Jis vis rodydavo naujus dalykus ir pasakodavo istorijas apie Navalį. Per pietus maitino gardžiausiais tradiciniais patiekalais, o likus kelioms valandoms iki Šventųjų krioklių delegacijos atvykimo, nusiuntė mane į miegamąjį pasiruošti.
Vos tik įžengiu į kambarį, sutinku nuolankų Lilianos žvilgsnį ir tūptelėjimą.
- Panele, man buvo liepta padėti jums susiruošti, tad ir kaip reikalavote, jog manęs nebūtų, valdovo žodis yra viskas.
Susiraukiu nuo beriamų sakinių, tačiau nieko nesakau ir atsegdama kelias apykaklės sagutes prie pat kaklo, pabandau išsivaduoti iš kvėpuoti trukdančio drabužio. Suknelė nuostabaus grožio, tačiau su ja pragariškai sunku kvėpuoti.
- Leiskite, aš jums padėsiu, - tarnaite paskuba ir čiupusi už raištelių, greitai mane išlaisvina iš sunkaus audinio.
Atsidūstu, kai vėsus oras kambaryje pašiaušia plaukelius ant odos ir pirmą kartą per pusantros savaitės nesigėdydama nužingsniuoju į vonią. Paneriu į šiltą vandenį ir užmerkusi akis perkratau viską, kam turiu nusiteikti. Po dviejų valandų turiu stovėti prie įėjimo į rūmus kartu su Tairu, jog pasitikčiau atvykstančius savo „šeimos“ narius, tuomet laukia arbata su seserimi, kol Navalio valdovas pasikalbės su Šventųjų krioklių karaliumi ir galiausiai prabangi vakarienė su visai kilmingaisiais pašonėje. Laukia nuostabus vakaras.
Šyptelėju prisimindama Tairo žodžius.
Nuo šiol aš karalienė.
Su ta mintimi nusiprausiu ir lipdama iš vonios dar sykį dėbtelėju į sveikai atrodančias rankas. Tarsi nieko nebūtų įvykę. Suspaudžiu lūpas į ploną liniją. Po vakar dienos Milos neregėjau akyse ir nežinau, ar jau esu nusiteikusi su ja susitikti. Virptelėju prisiminusi netikėtą jos įsiveržimą į mano miegamąjį, aštrius nagus odoje ir tą bejėgiškumo jausmą. Ji neturėjo teisės šitaip su manimi pasielgti. Aš laikiau ją drauge, maniau, jog ji nori man gero, o tuomet jos pyktis perlipo per visus draugystės principus ir išgąsdino mane iki sielos gelmių.
Papurtau galvą. Dabar ne laikas galvoti apie tai. Turiu daugiau nei valandą, jog suimčiau save į rankas ir nusiteikčiau nuotaikingam vakarui. Ypač arbatėlei su seserimi ir kitomis kilmingosiomis moterimis. Išlipusi iš vonios, apsisiaučiu kūną rankšluosčiu ir nubraukdama nuo veidrodžio garus pažvelgiu į spindinčias akis. Veidas įraudęs ir papilnėjęs nuo sveiko maisto ir gero poilsio. Ratilai po akimis nebe tokie ryškūs, o plaukai susiraitę mažomis garbanėlėmis krenta ant pečių.
- Siuvėja atnešė suknelę, panele.
Linktelėju šyptelėdama sau ir apsigręžusi, ranka tvirčiau sugniaužiu rankšluosčio skvernus. Grįžtu į miegamąjį ir spoksodama į žadą atimantį grožį, susilaikau nežagtelėjusi. Pūsta suknelė kaba kelis centimetrus nuo žemės, gražiai pakabinta ant spintos durelių. Spindinti auksinė medžiaga traukia akį ir verčia žavėtis, o ties liemeniu siuvinėtos, tamsesnės nei drabužio audinys, gėlės suteikia elegantiškumo ir papildomo moteriškumo. Ilgos suknelės rankovės pasiūtos iš permatomo tiulio bei auksinių lapelių, kurie susiveja aplink riešą.
- Ji nuostabi.
- Toks buvo Valdovo reikalavimas.
Negalėdama atitraukti akių, lėtai žengiu makiažo stalelio link ir prisėdusi, dar sykį per petį grįžtelėju į spindintį audinį.
- Ar turite pageidavimų šukuosenai, panele?
Papurtau galvą ir leisdama Lilianai dirbti savo darbą, patogiau įsitaisau. Suimdama mano ilgus plaukus ilgai juos šukuoja, suka ir kitais įmantriais įrankiais bando susukti bangeles. O aš tik spoksau į magiškai dirbančias rankas ir stebiuosi galvodama iš kur ji tiek visko moka. Vos tik prisega paskutiniąją sruogą, nugręžia mane nuo veidrodžio ir atidarydama iš kažkur atsiradusi lagaminėlį, pradeda laukan traukti įvairiausias makiažo priemones. Neįsivaizduoju kiek praeina laiko, tačiau galiausiai užtepusi permatomą blizgį, tarnaitė leidžia mane žvilgtelėti į veidrodį ir aš netikėdama tuo, ką matau, tik sužiopčioju. Į mane žvelgia rafinuota moteris blizgančiomis akimis, kuklia šypsena ant veido, bet ji tokia graži, jog pirštais turiu paliesti skruostą, kad įsitikinčiau, jog tai iš tiesų aš. Plaukai susukti stambiomis garbanomis krenta žemyn iki pat liemens ir aš bijau krustelėti, jog nesugadinčiau tokio šedevro.
Krūptelėju išgirdusi bildesį. Pagręžiu galvą į duris, tačiau Liliana jau skuba jas šiek tiek pradaryti ir burbtelėdama, jog aš nepasiruošusi grįžtelėja per petį. Negirdžiu su kuo ji kalba, tačiau ištiesia delną į tarpdurį ir iš kažkieno rankų paima dėžutę ir užvėrusi, žvilgtelėja tai į mane tai į dėžę.
Gerai, ji ne tokia maža, kaip pasirodė iš pradžių.
- Jo Didenybė liepė jums perduoti.
Kilstelėju antakius apimta smalsumo ir liesdama aksominį dėžutės dangtį, lėtai jį atveriu. Amo netenku jau trečią kartą per valandą laiko ir spoksodama į blizgančius brangakmenius, piršto galiuku palyčiu ypač trapią tiarą. Onikso brangakmeniai puošia auksinį karūnos rėmą ir aš tik žiūrėdama į šį grožį jaučiu norą apsiverkti.
- Panele, - įspėjamai tarstelėja juodaplaukė moteris, - leiskite, aš jums ją uždėsiu, - švelniai ištaria tiesdama ranką į dėžutę.
- Ar ne per greitai?
Lilianos ranka pakimba pusiaukelėje į papuošalą ir pagręžusi galvą į mane, ji suprantamai šyptelėja.
- Navalio valdovas nori, jog jūs pasirodytumėte kuo geriau prieš savo buvusią šeimą. Jis dovanoja šį papuošalą kaip įrodymą, jog renkasi jus kaip savo partnerę ir būsimą šios šalies karalienę.
Nuduriu akis į sukrautas rankas ant šlaunų ir mirksėdama bandau nuvyti sumišimo kupinas ašaras. Sunkiai nuryju burnoje besikaupiančias seiles ir virpančiais pirštais papuošalą ištiesiu tarnaitei. Ji atsargiai suima dėžutę ir ištraukusi tiarą, lėtai, tačiau be galo kruopščiai uždeda ant galvos.
- Beliko apsivilkti suknelę ir būsite pasiruošusi.
Linktelėju nieko nesakydama. Lėtai atsistoju ant kojų ir pirštais čiupinėdama tvirtą apyrankės metalą bandau rasti jėgų. Turiu suimti save į rankas ir parodyti Arijai, ką ji iš tiesų prarado. Privalau parodyti, jog šį sykį aš laimėjau ir ji nebegali manęs daugiau nuskriausti. Kilstelėju galvą, kai Liliana baiginėja veržti suknelės korsetą ir vis dar negalėdama atsistebėti pasikeitusia savo išvaizda tik nedrąsiai šyptelėju. Apsiaunu pernelyg aukštus batelius, tačiau giliai kvėpuodama stengiuosi išsilaikyti ant kojų ir žengusi kelis nedrąsius žingsnius durų link, dar sykį grįžtelėju į Lilianą.
- Ačiū, kad mane šitaip išpuošėte. Tai man suteiks papildomų jėgų ištverti šį vakarą.
Juodaplaukė nedrąsiai nusišypso ir nusilenkia. Dar sykį giliai įkvepiu ir nulenkusi durų rankeną, išeinu iš miegamojo.
Pirmąjį išvystų Adrianą. Jis lūkuriuoja prie įėjimo į karališkuosius apartamentus, visas pasitempęs ir dėvintis blizgiais šarvais. Plaukai tvarkingai sušukuoti, o rimtos akys skenuoja kiekvieną krustelėjimą. Vos jis pasigręžia į mane, trumpam išplečia akis ir prasižiojęs perveria žvilgsniu. Akimirksniu susigėstu ir tik patrypčiodama vietoje, apsidairau.
- Jo Didenybe išėjo patikrinti likusių smulkmenų. Greitu metu turėtų grįžti. Šventųjų krioklių delegacija jau išsilaipino Navalio uoste ir yra pakeliui į rūmus, - ramiu balsu išdudena vaikinas vėl sutelkdamas žvilgsnį į priekį. – Nuostabiai atrodote, panele, - prideda sulaikydamas tarp lūpų žaidžiantį šypsnį.
- Ačiū, Adrianai, tavo žodžiai šildo mano širdį, - šyptelėju pamaloninta komplimento.
Nužingsniuoju prie didelio lango ir žvelgdama į vakarėjantį dangų, negaliu sulaikyti jaudulio, kuris vis labiau apima mano kūną. Tvirčiau sugniaužiu virpančius pirštus ir spoksodama pro langą pajaučiu kūną apgaubiantį karštį.
- Adrianai, ar panele pasiruošusi...
Durys atsiveria ir balsas po truputėlį nutyla. Apsigręžiu, jog žvilgtelėčiau į Navalio valdovą pačioje jo didybėje ir sulaikydama atodūsį žvilgsniu nuslenku per juodus drabužius, kurie lyg antra oda glunda prie Tairo kūno. Auksinis apsiaustas spindi ant pečių, o karūna, visai kaip mano, tik kur kas didesnė, ilsisi ant gražiai sušukuotų plaukų.
- Liepsnele... – jaudinantis balsas pasigirsta tyloje. – Atrodai nepriekaištingai. Kaip tikra karalienė. Mano karalienė.
- Ačiū už dovaną, Jūsų Didenybe. Jaučiuosi giliai palytėta tokio maloningo gesto.
Virpu tardama kiekvieną žodį ir negalėdama nuslėpti šypsenos, lėtai nuleidžiu akis į grindis. Dviem dideliais žingsniais Tairas įveikia mus skiriantį atstumą ir pirštais suėmęs už mano smakro, kilstelėja galvą aukštyn.
- Nė negalvok daugiau nuleisti akių. Atlošk pečius ir žiūrėk į visus susirinkusiuosius aukštai iškėlusi galvą. Dabar čia tavo namai ir visi kiti jų svečiai. Nesileisk nei vieno jų įbauginama, o jei kas kels rimtų problemų, aš visuomet būsiu netoliese, jog tavimi pasirūpinčiau.
Linktelėju vis dar netekusi amo dėl šalia stovinčio vyro. Karštis aštriu liežuviu lyžčioja sprandą ir aš tik pasimuisčiusi dar sykį nusišypsau.
- Liaukis.
Tairas kilstelėja antakius aiškiai nesuprasdamas, kas vyksta.
- Man per karšta, - ištariu kur kas tyliau ir vėl susigėdusi.
Vyro akys išsiplečia ir apsidairydamas, žengia atgalios. Šiluma atslūgsta ir aš lengviau atsikvepiu. Drąsinančiai šyptelėju, tačiau Navalio valdovas stovi atgręžęs man nugarą. Lėtai žengdama į priekį apeinu jį ir spoksodama į užmerktas akis, delnu paliečiu jo dilbį.
- Ar viskas gerai?
- Taip. Man tik reikia minutėles, - ištaria pernelyg tyliai.
- Panele Gaja, - krūptelėju išgirdusi savo vardą.
Pagręžiu galvą į Adrianą ir šis nepaisydamas protokolo, žengia į priekį manęs link.
- Šį vakarą ir dar keletą ateinančių aš būsiu kartu su jumis. Dėl vakar įvykusio nesusipratimo man buvo liepta pasirūpinti, jog tai daugiau nenutiktų, tad tikiuosi, jog neprieštarausite, jog visuomet būsiu netoliese.
Sutrikusi pasigręžiu į Tairą, tačiau jis įdėmiai mane stebėdamas padrąsinančiai linktelėja ir aš tik papurčiusi galvą vėl pasigręžiu į asmeninį sargybinį.
- Aš... taip, žinoma.
- Puiku. Jūsų Didenybe, ar mes jau pasiruošę leistis žemyn?
Navalio valdovas santūriai linktelėja ir žengęs arčiau ištiesia savo ranką.
Kas čia ką tik nutiko?
Žvilgtelėju į abu vyrus, tačiau niekaip nesuprasdama, kas įvyko, pasiduodu. Įsikimbu į parankę ir lėtai žingsniuodama šalia žavingo vyro ir valdovo, išeinu iš karališkųjų apartamentų.

Būtų malonu, jei kas iš jūsų, mano mielieji skaitytojai, tartumėte žodį apie istoriją ir viską, kas joje vyksta!!
-Luna