Po kelių dienų, grįžau namo. Taip, vis dar gyvenu su Ni, nes jis labai norėjo. Nu ką padarysi, nepaliksi jo vieno.
Tačiau vaikinai išvažiave. Gal man grįšt pas teta.
-"Alio?"- pakralbo teta, kai atsiliepė.
-Teta, ar galiu dar pagyvent pas tave, iki tol kol vaikinai grįš?- paklausiau, tikėdamasi teigiamo atsakymo.
-"Žinoma, tuoj atvažiuosiu tavęs paimt"- atsakė ir padėjo ragelį. Aš Elena nunešiau ant lovos ir paguldžiau. Į tašę įsidėjau rūbų, kuriuos tikrai nešiosiu, o kitus pasilikau čia. Susidėjusi viską, pasiėmiau Elena ant rankų, ir nuėjau iki durų. Kaip tik atvažiavo teta. Įleidusi ją, ši atėjo į koridorių. Ji paėmė Elena ant rankų, o aš tuo tarpu užsidėjau batus. Iš tetos rankų paėmiau Elena. Teta paėmė mano tašę ir nunešė į mašiną, kol aš užrakinėjau duris. Dar kart žvilgtelėjau pro langus, ar viskas savo vietoje. Nuėjau iki tetos, kartu su Elena atsisėdom į galą.
Po kelių akimirkų pajudėjom įš kiemo.
------Londono centre---------
Galiausiai atvažiavusios į tetos namus, pasiėmusi į rankas Eleną ir daiktus, šiaip ne taip užlipau į penktą aukštą.
-Ak, seniai čia nebuvau,-atsakiau, kai atsiradom bute.
-Taip, be tavęs buvo liūdna,- atsakė teta.
-Bet aš grįžau,- nusišypsojau. Teta tai pat. Paskiau ji paėmė Elena, ir nunešė į mano seną kambarį. Aš nuėjau paskui ją. Kai teta Elena paguldė ant lovos, aš atsisėdau prie savo Elenytės. Ši paėmusi mano piršta savo maža rankyte, žvelgė į mane. Akutės atrodė nuliūdusios.
"Jeigu nebučiau susitikusi Josh, tavęs dabar nebūtu dabar čia" sušnybždėjau. Iš tiesu. Josh nebūtų manęs supažindines, su vaikinais, jei nebučiau susitikusi Liam, jeigu kartu nebutume suartėja ir.....O dieve!
Liam yra Elenos tėvas. O dieve...ne, ne, ne! To negali būti. Dabar aš atsimenu, kas atsitiko tą naktį, kai dar visi buvom Berlyne. Aš užsidengiau abiem rankom savo veidą. Mano alys prisipildė ašarų.
-Mieloji, kad atsitiko?- iškart įėjusi į kambarį, paklausė teta.
-Tik dabar supratau, kas yra Elenos tetis,- atsakiau, apsiašarojusi.
-Mieloji, kas jis?- paklausė.
-Liam,- dar labiau pravirkau. Teta net apšalo.
-Jis nieko apie tai nežino. Jis net nežino, kad Elena egzistuoja. Jis nežini, kad turi dukrą,- dar labiau pravirkdama atsakiau.
-Ššš....nusiramink. Kai baigsis jų turas, pasikviesk jį čia. Pasakyk jam viską į akis,- atsakė teta.
-Gerai,- nusivalydama ašaras atsakiau.
-Bet neviskas iškart. Vis palikdama kokia nors užuomeną,- atsakė. Ji išėjo iš kambario, tyliai uždarydama duris. Atsisukau į savo Elena. Ši nužvelgė savo akutėm į mane. Aš nenoriu, kad ji blogai gyventu. Nenoriu, kad ji kentėtu. Nenoriu, kad TIKRASIS TĖVELIS jos nesužeistu. Ką jis pasakys, kai tai sužinos. Turbūt mane užsipuls, ir vietoj norės nužudyt.
Štai ir naujas skyrius. Tikiuosi patiko :D
#Vote
#Comment
∆GiLou∆
