-Emma-
Išėjau iš kabineto.
-Na, ką sakė gydytojas?- paklausė Liam. Nurijau seiles.
-Man išrašė didelę dozę vaistų, nes gali būt susirgau vėžiu,- atsakiau. Liam tylėjo. To man ir reikėjo tikėtis.
Gal aš dabr nebučiau išvykus į Ameriką, jei nebučiau melavus Elenai, kas jos tikrasis tėvas. O dabar.....Negaliu matyti dukros, gyvenu Amerikoje ir gali būt susirgau vėžiu... O dieve..aš to neištversiu.
-Elena-
-Edward, ar galiu tavęs kai ko paklaust?
-Mm?
-Ar tu buvai teisus, kai sakiai, jog nuo vaikystės mane įsimylėjęs?- paklausiau. Mačiau, kaip Edward sutriko. Gal nereikėjo to klaust.
-Tai žinoma,- po ilgos tylos atsakė. Jis mane apkabino ir švelniai pabūčiavo į lūpas. Tos garbanos jam krito į akis, o mane kuteno.
-Edward, baik!- šaukiau. Jis pradėjo mane kutent nesustodamas.
-Ne, ne, ne,- atsakė.
-Edward!- surėkiau.
-Kas čia vyksta?- į kambarį įvirto dėdė Harry. Edward nuo manęs atsotojo.
-Jis mane kutena,- vaidinau, kad verkiu. Edward nužvelgė nelabai mielu žvilgsniu į mane.
Aš jam nusišypsoja kvaila šypsena.
-Perrie-
-Sveika,- gavau būčinį į skruostą nuo Zayn.
-Labas,- atsakiau.
-Kur Elena?- klaustelėjo.
-Pas Edward,- šyptelėjau.
-Aišku,-nuėjo link vonios.
Praėjo 8 metai, o Elenai negaliu užsiminti apie jos motiną, nes ji tai draudžia. Suprantu ją, vien dėl to, kiek skaumo tada patyrė.
Netikėtai mano telefonas pradėjo vibruoti mano šortukų kišenėje. Paėmusi į rankas, pridėjau prie ausies.
-Alio?
-Sveika, čia Emma.
-O, labas,- šyptelėjau.
-Ką darot?
-Ai nieko. Aš namuose, Zayn namuose, o Elena pas Edward,- atsakiau.
-Aišku. Tik norėjau pasakyti, kad turbūt grįšiu į Britanija, nes man gali būt diegnozavo vėžį, o ir sužinojau blogą naujieną,- girdėjau, kaip ji verkė.
-Kas nutiko?- paklausiau.
-Mano teta mirė, ir turėsiu atvažiuot jos čia palaidot,- atsakė.
-Vargšė.
-O gali būt ir iki jūsų užsuksiu,- ramiai atsakė. Stojo tyla.
-Am...Taip, žinoma. Gerai tada, iki,- padėjau ragelį. Kaip tik išgirdau, kai duris užsidaro.
Atėjau į koridorių, o ten buvo Elena.
-Sveikutė,- ištiesiau rankas. Ji spinduliavo džiaugsmu, ir greit mane apsikabino, kad bos nenuvirtau.
-Ko tokia laiminga?- nusijuokiau.
-Edward mane pabūčiavo!- pradėjau cypt.
Netikėtai ir aš pradėjau cypt.
-Oi kaip fainai
-Žinau, ane?- dar labiau pradėjo cypt.
-Um, Elena, turiu tau kai ką pasakyt,- po ilgos tylos prašnekau.
-Taip?- kiek sunerimus atsakė.
-Tavo mama grįšta į Britaniją.
Elena tiesioginia ta žodžio prasme, apšalo.
-Vyksiu gyvent pas Edward. Pasakysi jai, kad aš mirus,- iškart nubėgo į savo kambarį.
-Elena! Elena!- bandžiau ją vytis, bet nekas sekės.
Oi ir kam aš tai pasakiau.....
-Gintarė
