DEMONO KŪNAS (BAIGTA)

XXXVI DALIS "SENAS PRAKEIKSMAS"

XXXVI DALIS

SENAS PRAKEIKSMAS

Raisas

- Faktiškai jis medžioja Liusę, - prabilo Vrainas. Užtaisinėjau savo ginklą, o durklus susikišau už kelnių, medinius kuolus po rankove. Tylėjau. Man nerūpėjo su kuo turėsiu dirbti, kad apsaugočiau ją, man nesvarbu, ką reikės padaryti, kad vėl būčiau su ja.

- Kaip manai, - prabilau. - Ar angelai išties egzistuoja ar tai tik žmonių vaizduotė?

Vrainas ištraukė paskutinius durklus ir padėjo ant stalo. Mes buvome mano namuose. Aidenas su Olivija išsinešdino iš čia. Jie bijo Logano, bijo išduoti juos, bijo Klastuolių.

- Manau jie laukia, - ramiai, rūsčiai atšovė jis.

- Kada pasiduosim? - prisimerkiau.

- Ne, kada išauš jų laikas, - atsakė jis. Trinktelėjo laukinės durys. Į svetainę atėjo Kailas. Dar vienas personažas šiame gyvenime, kurio negaliu pakęsti. Kartais jis man blogesnis nei Vrainas, kas paskui nepasitvirtina, nes Vrainas amžinai persistengia.

- Kalbėjau su Liuse, - prabilo jis ir atsisėdo ant baro kėdės. Pažvelgiau į jį. - Liusė mano, kad vakar naktį ją kažkas stebėjo. Jos kambaryje, - patikino jis.

- Klastuoliai ten neitų, - atsainiai atšovė Vrainas. - Jie per dideli chaoso mėgėjai. Tyloje net sekundės neišbūna.

- Kai išėjau ji man paskambino ir pasakė, kad dingo jos ir Kali nuotrauka.

- Gal kuris kitas iš pragaro? - paklausiau.

- Ne, tai gali būti Mėgdžiotojas, - patvirtino Vrainas. Suskambo mano telefonas. Ekrane rodė Liusės numerį ir vardą. Atsiliepiau.

- Liuse, tuoj būsiu, - nespėjau užbaigti sakinio, kai ji ėmė rėkti. Atitraukiau telefoną nuo ausies. - Liuse, - užrikau. Subraškėjo telefono garsas ir signalas nutrūko. - Liuse, - Vrainas su Kailu susižvalgė.

- Aš turiu ten nueiti. Jai kažkas nutiko. Jūs baikit tvarkytis ir susitiksim prie mokyklos, - jiedu linktelėjo, o aš staigiai išlėkiau laukan. Pasiekiau vartus, kai ėmė loti Maksas. Pažvelgiau į jį. Maksas buvo išgąsintas. Priėjau prie savo mašinos, bet čia ir sustojau. Visi langai buvo išdaužyti ir nagais išraižyta ant kapoto "JUMS GALAS".

- Mėšlas, - nusikeikiau. Staigiai šokau pro pragaro vartus. Bijojau, kad jie mane pagaus, bet turėjau sužinoti kaip Liusė. Atsidūriau jos koridoriuje. Girdėjau kažką verkiant. - Liuse! - užrikau. Užlipau laiptais į viršų. - Liuse, - įsibroviau į jos kambarį. Jos kambarys buvo apverstas aukštyn kojomis. Sujaukta lova, sudrąskyti daiktai, meškinai, sudaužyti veidrodžiai, sulaužyti baldai. Įlėkiau į vonią šaukdamas jos vardą, bet čia tepamačiau krauju sudarkytą vonią, išteptas sienas, o ant žemės sėdėjo Liusės mama. Pritūpiau prie jos. Moteris buvo apsiverkusi, išsigandusi ir drebanti. Ji pažvelgė į mane, bet nieko nepasakė. Jos rankos buvo kruvinos. Man pačiam riedėjo ašaros akyse, nes jaučiau jog kažkas negerai.

- Ar jums viskas gerai? - paklausiau. Ji labai sunkiai palinksėjo. Atsistojau ir apsidairiau. Palei veidrodį stovėjo Kailo minėta nuotrauka. Paėmęs į rankas pamačiau, kad Kali veidas perbrauktas iksu iš kraujo. Ir tai buvo pačios Kali kraujas, nes Liusės kraujas kvepėjo kitaip. Jis kvepėjo lyg... Numečiau nuotrauką ir pažvelgiau į sieną. Visa kruvina slėpė užrašą. Perbraukiau ranka. Nagais išraižyta "JI KITA". Taip, tai Liusės kraujas. Man užvirė pyktis, sukilo viskas, ką turėjau. Pažadėjau ją apsaugoti. Išgirdau šlepsėjimą. Pažvelgiau kairėn. Siaubo persmelktas viską nužiūrinėjo Vrainas.