Stepbrother

3 Dalis

-Man reikia susipažinti su jais,- pasakė Betė apsėstu balsu.
-Ne, tau nereikia.
-Taip, man reikia.
Jai nederėtų įsimylėti mano „brolio". Tiesa, ji dar nežino, kad jis mano įbrolis.
-Prašau, Ray, einam pas juos.
-Ne, Bete, mes negalim.
-Tu visada svajoji apie gražų vaikiną ir kai kas nors gražaus ateina į paplūdimį, tu tiesiog nekreipi dėmesio?! Kas su tavim negerai?
-Bete... Aš tiesiog negaliu... Atleisk, bet aš... negaliu.
-Tada eisiu viena,- pasakė ji ir pradėjo eiti jų pusėn.
-Palauk!- sušukau ir bandžiau ją stabdyti, bet ji nesustojo.
-Bernadete!- sušukau ir paėmusi jos ranką traukiau ją atgal.
Vaikinai išgirdo mano balsą ir ėmė eiti link mūsų.
„Ne, ne, prašau, ne."- meldžiausi mintyse.
Aš parverčiau Betę ant smėlio ir neleidau jai niekur eiti.
-Ką tu darai?
-Prašau, mes turim iš čia dingti.
-Ne dabar.
Norėjau save nužudyti. Ir Betę taip pat. Kodėl ji nesiklauso manęs? Ji jų nepažįsta. Ji nepažįsta Zayn.
-Sveikos, merginos,- pasisveikino su mumis Zayn ir mirktelėjo man.
-Ate,- atsakiau ir atsistojau nuo žemės.
-Ouuu,- išgirdau vaikinų komentarus.
Zayn pažiūrėjo į mane piktai, nusivedė toliau nuo žmonių ir pasakė:
-Nekalbėk su manim šitaip.
-Arba kas?
-Arba aš paversiu tavo gyvenimą pragaru.
-Ak, aš taip išsigandau,- pasakiau sarkastiškai norėdama paslėpti savo baimę. Tiesą sakant, mano kojos drebėjo kaip išsigandusio kiškio ir vyliausi, kad jis nepastebėjo.
-Turėtum,- jis sušnabždėjo man į ausį ir išėjo.
Kelias sekundes stovėjau tiesiog šokiruota, bet tada atėjo Betė ir mane išblaškė.
-Ką jis tau pasakė? Ar jis pakvietė tave į pasimatymą?- paklausė Betė besišypsodama savo keksiuko šypsenėle.
-Ne. Jis pasakė daug blogiau.