Stepbrother

17 Dalis

Kitą dieną į mokyklą atvažiavo mano tėtis. Jis nuėjo pasikalbėti su direktore, o aš tuo tarpu sėdėjau ant suoliuko prie jos kabineto su dar vienu vaikinu.

-Tai... tu dar nekalta?- jis ramiai paklausė.

-Atsiknisk,- sumurmėjau.

-Kodėl tu čia? Ką padarei?

-Gavau du įspėjimus.

-Kas galėjo pagalvoti...

Netrukus atėjo pavėlavęs Zayn. Jis atsisėdo prie manęs ir tyliai paklausė:

-Daug vėluoju?

-Pusvalandį. Sakei, kad eini į tualetą. Nesuprantu ką ten taip ilgai galima veikti?- piktai tariau.

-Ir nesuprasi, tu niekada nesi to dariusi,- jis nusišypsojo man. ( ).

Asilas... Taigi, kadangi nesu kalė, iš manęs reikia pasityčioti, ar ne? Ir... ewww... mokyklos tualete?!

Norėjau jam trenkti, bet stengiausi būti kuo tylesnė, kad vaikinas, sėdintis netoliese mūsų neišgirstų.

-Aš tave nudėsiu kai grįšim namo,- sušnypščiau, o jis tik šyptelėjo man.

-Ar dėl to kas ką tik nutiko tualete? Tu pavydi?

-Ne. Tu šlykštus.

-Tu pavydi.

-Tu mane įžeidei.

-Ne. Tu pavydi.

Suspaudžiau lūpas.

-Kodėl iš vis čia atėjai?

-Nes tavo tėvas kvietė.

-Manau turėtum žinoti, kad jis ir TAVO tėvas.

-Kodėl?

-Nes taip yra.

-O jei ne?

Netrukus iš kabineto išėjo tėtis. Jis nebuvo geros nuotaikos. To ir reikėjo tikėtis. Važiavome namo, kadangi pamokos jau buvo pasibaigusios. Visą kelią jis tylėjo. Vis geriau nei skaitytų moralą apie tai, kad nelankau pamokų. Kodėl Zayn' ui nieko nesako?! Ir išvis, kodėl jo nedomina iš kur Zayn turi nuosavą automobilį ir teises?

Vos tik įžengėm pro duris, jis pasikvietė mane ir Zayn į svetainę, kaip sakė jis: „rimtam pokalbiui".

-Aš išvažiuoju. Šį kartą savaitei, tačiau tai gali užsitęsti.

-Bet tu tik ką tik grįžai!- pasakiau jam. Tai labiau skambėjo kaip priekaištas.

-Ray...,- laukiau kol tėtis pabaigs sakinį,- tau namų areštas...

-Ką?!

-Zayn. Aš manau, kad sugebėsi prižiūrėti ją kol manęs nebus.

-Tai žinoma,- nusišypsojo jis.

-Ne!- sušukau,- aš nenoriu, kad jis mane prižiūrėtų!

-Bet aš jau pasakiau...

Kartais jis taip primena Zayn. Jau žinau iš ko mano „brolis" paveldėjo tokį šlykštų charakterį.

-Bet kodėl jis? Juk jis irgi gavo įspėjimą!

-Bet tu gavau du. Be to... Norėčiau sužinoti kas tas Džeikobas,- paklausė tėtis.

Mačiau kaip persimainė Zayn veidas. Kas. Jam. Po. Velnių. Negerai?! Jis tapo šiek tiek piktas ir nekantrus. Sugalvojau jį paerzinti.

-Jis mano vaikinas,- atsakiau ir nusišypsojau.

Zayn žandikaulis atvėpo. Atrodo jis nesitikėjo tokio atsakymo. Mačiau kaip jis suspaudė kumščius ir lūpas. Jo akys tapo dar tamsesnės. Nesuprantu kodėl jam tai turi rūpėti.