Stepbrother

41 Dalis

-Raise... Aš... Ilgai galvojau ir..,- mokytoja pasikasė antakį, o aš drebėjau iš baimės ir nekantravau išgirsti tolimesnius direktorės žodžius,- nesuprantu, kodėl niekam nesakei apie patyčias mokykloje.

Atsidusau iš palengvėjimo ir tariau:

-Atleiskit, bet kaip jūs galėtumėt man padėti? Tada sulaukčiau dar daugiau patyčių dėl to, jog esu tokia silpna skundikė ir nemoku apsiginti pati.

-O,- teištarė mokytoja ir šiek tiek susimastė,- vis tek, galbūt mokykla galėtų kaip nors padėti tau.

-Mokykla negali padėti niekuo dėl daugelio dalykų. Pavyzdžiui ir dėl patyčių. Padėti sau gali tik tu

Pats arba tavo draugai.

-Matau... Vadinasi taip... Tačiau jei vėl nutiktų kas nors panašaus ar tau reikėtų pagalbos, bet kada gali kreiptis į mane, gerai?- geranoriškai nusišypsojo ponia Dallas.

-Gerai, ačiū,- šyptelėjau,- manau supratot priežastis kodėl gavau visus tuos įspėjimus. Tiesiog norėjau dingti kažkur, kur nebūtų visos tos sumaišties.

-Suprantu..,- vėl susimastė mokytoja,- Zayn... Tiesą sakant net nežinau kodėl, bet neįsivaizduoju ką su tavimi daryti. Tu išgelbėjai Raise nuo patyčių, bet pats tai panaudojai prieš Sarą.

Zayn pažvelgė į savo batus.

-Labai nemėgstu visos jų šeimos ir žinau kaip Sara elgėsi su tavimi, todėl iš esmės... tai teisinga... Tiesiog pamirškime tai, gerai? Tu pasielgei teisingai. Aš irgi taip būčiau padariusi tavo vietoje. Na... Jei išdrįsčiau,- nusijuokė ji,-Taigi... Galit eiti.

-Ačiū,- nusišypsojo Zayn.

-Viso gero,- atsisveikinau ir jau pasiruošiau eiti, bet tada mokytoja tarė:

-Raise?

-Taip.

-Tu tu nuostabų brolį. Saugok jį.

-Žinau, ponia Dallas,- nusišypsojau.

-Ir dar,- pridūrė ji,- ar galėtum išdalinti skrajutes apie talentų konkursą mokykloje. Gali tiesiog sumesti jas į kaimynų pašto dėžutes.

-Taip, žinoma,- tariau ir paėmiau krūvą skrajučių nuo direktorės stalo.

Mokytoja Dallas buvo geras žmogus, tik ji ne visad mokėjo tai parodyti. Jos amžius siekė trisdešimt šešis, o gal keturiasdešimt metų, tačiau žilų plaukų kuokštas ją sendino. Jei mano mama vis dar būtų su mumis, ji atrodytų panašiai. Ji taip pat turėjo tamsiai rudus, šiek tiek žilstelėjusius plaukus (Nors ir buvo jauna), gilias gintarines akis ir mielą šypseną su duobutėmis.

Pasibaigus pamokoms, įsėdau į Zayn automobilį, kuris, kaip visą laiką kvepėjo nuostabiais vyriškais kvepalais. Dievinau tą kvapą. Jis savotiškai mane ramino.

-Zayn?

-M?

-Kiek laiko važinėji šia mašina?

-Apie du mėnesius.

-Kelintų ji metų?

-Du tūkstančiai pirmųjų, o ką?

-Nieko, šiaip įdomu. BMW 730 nekainuoja labai pigiai. Iš kur gavai tiek pinigų?

-Ooo! Tu kažką išmanai apie automobilius?- tarė Zayn.

-Ne, tik moku skaityti užrašus ant bagažinės.

Zayn šyptelėjo.

-Čia irgi variantas. Jei iš tikrųjų tai ji man nieko nekainavo,- vaikinas pažvelgė į mane,- pavogiau ją.