Stepbrother

32 Dalis

Apsivilkau mėlyną suknelę, siekiančią kelius, apsiaviau juodus batelius su mielu kaspinėliu ir kelis kartus perbraukiau šepečiu per plaukus.

Ramybės man nedavė tai, iš kur pas mane namuose, tuo labiau mano kambaryje atsirado ta raudona suknelė. Svarsčiau: nejaugi mano tėtis turi merginą?.. Ewww...

Žinot tą jausmą, kai iš lėto leidžiatės laiptais, o jums patinkantis vaikinas tiesiog rija jus akimis? Taip... Aš irgi nežinau... Nevėkšliškai nušuoliavau laiptais, kadangi išgirdau skambant savo telefoną, o mano brolis juokėsi iš manęs. Nubėgau į virtuvę ir pradėjau ieškoti iš kur sklinda garsas. Neįsivaizduoju iš kur mano telefonas atsirado virtuvėje... Aš ten dar nebuvau...

Skambino Sara, todėl pasigailėjau, kad atsiliepiau... Nereikėjo to daryti. Vos tik pakėliau ragelį, ji cypiančiu, aštriu balsu vos nesuplėšė mano ausų būgnelio.

-Klausyk, tu, ką bandai pasiekti? Zayn niekada tavimi nesusidomės. Tu tik kvaila, stora žiurkė, siekianti svajonių, kurios niekada neišsipildys. Tu niekas, supranti?! Zayn niekada nebus su tavimi! Tu jo neverta!

Kodėl kas nors būtinai turi sugadinti nuotaiką? Ką aš jai padariau?

-Laikykis nuo jo atokiai, supratai, kale?!

„Taip lengvai nepasiduosiu. Aš irgi galiu pabūti akiplėša,"- pagalvojau ir sukaupusi drąsą tariau:

-Jei aš tokia šlykšti, kodėl Zayn pasirinko mane?

-Tik tavo svajonėse, brangute,- sarkastiškai pasakė ji ir nusijuokė.

-Galiu įrodyti. Man nesunku.

-Gerai. Susitiksime mokykloje.

Sara padėjo ragelį.

-Aš nušalinta iki trečiadienio,- sumurmėjau sau po nosimi.

Tąkart padariau tokią kvailystę... Nežinojau, kaip įrodysiu tai, ko iš tikrųjų nėra. Tai labiausiai neapgalvotas dalykas, kuri kada nors buvau padariusi. Ką reikės pasakyti Zayn?

Bandžiau įsivaizduoti kaip jis į tai sureaguos...

***

-Ei, Zayn, pasakiau Sarai, kad mes pora!

-Ką tu padarei?!

***

-Ei, Zayn, pasakiau Sarai, kad mes pora!

-Tai tegul taip būna iš tikrųjų,- įsisiurbia man į lūpas.

***

Nuo paskutiniosios minties per visą mano kūną pradėjo bėgioti šiurpuliukai.

„Raise, valdyk save!"- įsakiau sau mintyse ir trenkiau per veidą.

Išgirdau Zayn juoką už savęs.

-Kodėl muši save?

Nuraudau iš gėdos.

-Nes aš kvaila...

-Matau,- tyliai pasakė ir jau norėjo išeiti iš virtuvės, bet aš jį sustabdžiau.

-Ei, Zayn..,- tyliai kreipiausi.

Jis pažvelgė į mane savo rudomis akimis. Viskas taip greitai išgaravo man iš galvos, net nesugalvojau kaip pabaigti sakinio. Nesuprantu kas su manimi pasidarė...

-Sakyk greičiau, mums jau reikia važiuoti,- nusijuokė jis.

-Aa... Aš... Tu...

-Kas aš?- šyptelėjo.

-Tu gražiai atrodai.

Nežinau kodėl taip pasakiau... Tiesiog išsprūdo. Norėjau tai pasilaikyti mintyse, bet žodžiai patys slydo man iš burnos. Be to jis tikrai labai gražiai atrodė. Dėvėjo tėčio kostiumą, kuris tobulai ant jo atrodė, veidą dengė miela šypsena, tamsios, gilios akys, o juodi plaukai, buvo tvarkingai sušukuoti į viršų.