Stepbrother

50 Dalis

Konoras už rankos išsitempė mane į kiemą.

-Koks jausmas būti nupirktai?- pašaipiai tarė jis.

Aš tik susiraukiau, spjoviau jam į veidą.

Jis nusivalė mano seiles nuo savo žando, iš lėto atsuko savo veidą į mane.

-Kalė...

-Aš nekenčiu tavęs,- tyliai pasakiau.

Konoras iš visų jėgų suspaudė mano riešą. Iš skausmo sucypiau, skruostais vis dar riedėjo ašaros. Negalėjau sustoti verkti.

-Dabar tu mano, todėl turėsi laikytis mano taisyklių, lėlyte,- sušnypštė pro dantis jis tiesiai man į veidą. Jis buvo taip arti manęs, kad galėjau jausti jo kvėpavimą man į kaktą.

-Aš tau ne lėlytė,- sušnypščiau pro dantis jam atgal.

Jis dar smarkiau suspaudė mano riešą. Atrodė, kad tuoj sulaužys man ranką. Dar kartą sucypiau iš skausmo.

-Mes nesutarsime gražiuoju, ar ne?- jis suspaudė lūpas ir pažiūrėjo į mane.

Piktai žiūrėjau jam į akis.

-Ar gyvenime buvai padaręs ką nors gero?

-Kai padarysiu tave, tada tavo klausimas bus atsakytas,- iškrypėliškai nusišypsojo jis.

Laisva ranka iš visų jėgų trenkiau jam per veidą. Jis susiėmė už žando, išsižiojo.

-Kalė,- tarė jis ir sugriebęs mane už plaukų, numetė ant žemės. Aš kritau ant aštrių akmenų, skausmas pasiekė visą kūną. Lyg būtų maža to, Konoras spyrė man į pilvą ir aš pajaučiau kaip man trūksta oro. Pradėjau dusti ir kosėti. Jausmas buvo toks, lyg mane kas nors būtų uždaręs dujų kameroje. Atrodė taip, lyg visas oras pasaulyje staiga kažkur išgaravo. Tačiau skausmas po truputį atsileido. Mano skruostas buvo nubrozdintas ir aš jaučiau kaip kraujas iš lėto bėga, kutendamas odą.

Kai maniau, kad jau nebeišsigelbėsiu, išgirdau šūvį. Konoro žvilgsnis sustingo, atrodė, kad tą akimirką sustojo laikas. Vaikinas krito ant kelių, garsiai įkvėpė oro, jo akys išsipūtė ir sumišusiai žvelgė į mane. Galiausiai Konoras nukrito ant žemės be gyvybės ženklų. Išsigandusi žvelgiau į kūną, gulinti visai šalia manęs.

Staigiai atsisukau į pastatą, kurio tarpduryje stovėjo Zayn. Rankoje jis laikė ginklą. Jo tamsios, rudos akys žvelgė tiesiai į mane.

-Zayn,- pasakiau tyliai ir sunkiai įkvėpiau oro. Pabandžiau atsikelti, tačiau skausmas vėl nuplieskė visą mano kūną. Nė negalvojau pasiduoti. Pabandžiau atsikelti antrą kartą ir klūpodama ant kelių, susvyravau. Ranka perbraukiau per žandą, mano pirštai buvo visi kruvini. Pasidarė silpna. Iš lėto atsistojau. Zayn šlubčiodamas ėjo pas mane. Mano širdis plakė taip greitai, jog maniau, kad tuoj gausiu širdies smūgį. Iš skausmo sukandau dantis.

Stovėjau priešais Zayn, žiūrėjau tiesiai jam į akis. Vis dar nesuvaldomai ašarojau.

-Zayn, - tyliai ištariau ir mano lūpos pačios nusišypsojo.

-Raise..,- pasakė jis ir užkišo mano plaukų sruogą už ausies. Jo akys nukeliavo iki žaizdos ant žando. Jis šiek tiek susiraukė.

-Jau maniau, kad nebepamatysiu tavęs,- pasakiau sukukčiodama ir smarkiai apkabinau Zayn. Jo rankos atsargiai apglėbė mane ir tvirtai suspaudė.

-Bučiau miręs be tavęs,- tyliai sušnabždėjo jis man į ausį ir lūpomis prisiglaudė prie kaklo.