Stepbrother

18 Dalis

*Rytas

-Kelkis, lėlyte, tu ir vėl vėluoji,- sušnabždėjo Zayn.

Mano visą kūną krėtė šaltis, bandžiau apsikloti antklode, tačiau tai manęs nė kiek nesušildė.

-Raise,- jis delnu prilietė mano kaktą,- tu tokia karšta,- pasakė jis ir bandė mane atkloti, tačiau aš įsikibau į antklode ir neleidau jam to padaryti.

-Užsičiaupk,- sumurmėjau.

-Aš rimtai, Ray.

-Man šalta, Zayn.

-Kelkis, tu turi temperatūros.

-Nieko aš neturiu,- sumurmėjau.

Netrukus Zayn atnešė man vaistų ir stiklinę vandens.

-Imk, išgerk.

Papurčiau galvą.

Jokiu būdu. Jis man per geras ir tai labai įtartina. Nepasitikiu juo, gal ten kokie narkotikai...

Zayn nusuko žvilgsnį nuo manęs ir vos matomai papurtė galvą ( )

-Raise..,- pasakė jis tyliai,- tu turi tai išgerti.

-Aš negersiu.

-Bet tu turi. Tu atrodai labai prastai.

-Tu irgi nesi gražuolis,- pasakiau ir užsidengiau veidą pagalve, bet supratusi, kad man trūksta oro, atsidengiau.

Zayn nusijuokė.

-Raaiiisssseee,- jis suzirzė.

-Atsikabink nuo manęs...

-Greičiau, manęs mokykloje laukia mergina!- jis užrėkė ant manęs.

Nejučia pravirkau. Pati nežinau kodėl: ar dėl to, kad Zayn ant manęs rėkė, ar dėl to, kad jo mokykloje laukė mergina. Tą akimirką jaučiausi tokia silpna... Žinau, man neturėtų rūpėti nei jis, nei visos jo „merginos", bet man rūpi...

-Kodėl verki?- jis paklausė manęs švelniai.

Zayn pritūpė prie mano lovos, paėmė mane už rankos ir žaidė su mano pirštais, kol galiausiai mūsų pirštai susipynė ir aš nebenorėjau jo paleisti.

Zayn atrodė toks rūpestingas, toks šiltas ir mielas. Nenorėjau, kad jis vėl virstu šlykščia rakštimi asilo užpakalyje. Toks jis man patiko. Net galėjau įžvelgti jame kai ką gražaus. Man patiko jo tamsios akys, putlios rožinės lūpos ir nedidelė barzda. Jis iš tikrųjų atrodė patraukliai. Norėjau sau įžnybti, kad sužinočiau ar tai vėl ne sapnas, tačiau ne... Tai buvo realybė. Tikrų tikriausia realybė.

-Aš galiu pasilikti su tavim jei tik nori,- jis nusišypsojo savo užburiančia šypsena.

Aš linktelėjau.

-Neverk, gerai?- jis man pasakė ir išėjo už durų paskambinti tai savo „merginai". Durys nebuvo uždarytos, todėl girdėjau jų pokalbį.

-Labas. Aš neatvažiuosiu į mokyklą šiandien. Aš turiu reikalų.

-Ar turi kažkokią mergšę be manęs?!- išgirdau jos cypiantį balsą.

Tyliai nusijuokiau. Ji tikrai tokia kvaila ar tik man taip atrodo? Ji ką tik save pavadino mergše.

Pro durų tarpą stebėjau Zayn. Jis nusijuokė ( ). Prakeikimas, man patiko jo šypsena.

-Kas tau tokio juokingo?!- ji vėl sucypė.

-Ne, neturiu,- jis tyliai pasakė.

Melagis... Jis ją turi. Ir ne vieną. Tai buvo du pagrindiniai Zayn minusai: jis buvo mergišius ir melagis.

-Ne, aš ne su mergina, meile.

Per mano kūną perėjo dar viena šalčio banga. Bet ši buvo ne dėl ligos, o dėl ką tik Zayn pasakytų žodžių tai merginai. Meilė... Atrodė, kad mano skrandis persivertė. Gal aš šiek tiek pavydžiu? Ne, Raise, tu nepavydi. Negali pavydėti... AŠ IR VĖL KALBU SU SAVIMI!!!

Atsikėliau iš lovos, norėdama pasiimti vaistų. Neradau savo chalato, todėl nusprendžiau iki virtuvės nueiti tik su maikute ir trumpais pižaminiais šortukais. Jaučiau kaip Zayn lydi mane savo akimis.

-A-aš tau paskambinsiu vėliau. Iki,- pasakė jis greitai į ragelį ir įsikišęs telefoną į kišenę sekė paskui mane.

Ar Zayn ką tik sumikčiojo ar man tik pasigirdo?

Nusišypsojau.

-Kur eini?

-Į virtuvę.

-Ko?

-Vaistų.

-Kodėl negeri tų vaistų, kuriuos atnešiau aš?

-Aš nepasitikiu tavimi.

-O kodėl tu manimi nepasitiki?

-O kodėl tu klausinėji tokių kvailų klausimų?!- sušukau ir atsisukusi atgal, piktai pažvelgiau į jį.

-Bet aš vis tiek tau patinku, ar ne?

-Ką? Ne.

-Nemeluok.

-Aš nemeluoju.

Zayn priėjo arčiau prie manęs. Turėjau šiek tiek pakelti galvą, kad galėčiau pažvelgti jam į akis, kadangi jis buvo aukštesnis už mane.

-Tikrai?- jis sušnabždėjo.

Zayn ranka atsidūrė ant mano liemens. Aš ją patraukiau, bet tada jis uždėjo abi ir prisitraukė mane arčiau taip, kad mūsų kūnai liestųsi. Nebegalėjau jo patraukti nuo savęs. Jis buvo per stiprus.

-Patrauk rankas.

-Nejaugi tau tai nepatinka?- jis kreivai šyptelėjo.

Kai jis priartino savo veidą prie mano kaklo, mano širdis pradėjo drebėti. Jis priglaudė savo nosį prie mano odos ir iš lėto kilo į viršų iki pat ausies. Nors per visą kūną bėgiojo šiurpuliukai, tačiau nenorėjau, kad jis taip darytų. Taip būti neturėjo. Jis negalėjo taip elgtis, o aš turėjau jį atstumti. Zayn švelniai lūpomis prabraukė man per žandą.

-Na, pasakyk, kad tau tai nepatinka,- jis tyliai pasakė.

-Zayn, baik.

Iš tikrųjų nenorėjau, kad jis baigtų. Norėjau įvelti savo ranką į jo netvarkingai suveltus plaukus ir karštai jį pabučiuoti.

-Ar Džeikobas taip gali?

Jis privertė dilgčioti visą mano kūną. Kodėl jis taip daro?

-Pasakyk man, kad to nenori. Tada daugiau niekada tavęs neliesiu.

Jis pažvelgė man į akis ir minutėlę mes abu nutilome, kol pasakiau:

-Atstok.

-Pasakyk, kad tau nepatinka.

Sekundei nutilau ir pažvelgiau į savo kojų pirštus.

-Būtent. Tau tai patinka. Tau patinku aš.

Visas kūnas pradėjo drebėti, kai pajutau jo švelnų pakštelėjimą man į lūpų kamputį. Man tai patiko. Aš norėjau to. Velniškai norėjau jį pabučiuoti, bet laukiau kol jis tai padarys pirmas. Tačiau... Jis to nepadarė... Koridoriuje nuaidėjo „nokia tune" melodija. Zeinui vėl skambino.

-Labas, brangioji,- jis nusišypsojo.

Jaučiau kaip mano širdis dūžta į tūkstančius mažų gabalėlių. Ir ką aš sau galvojau..?